fbpx

Augalininkystės konsultantas: „Lietuva yra žalia, tokią ją mums ir reikia išlaikyti“

Dalintis:

Įgyvendinant Europos žaliojo kurso programą žemdirbiams reikės mažinti mineralinių trąšų ir augalų apsaugos priemonių naudojimą, turės daugėti ekologinių ūkių ir teks taikyti tikslinę žemdirbystę. Kaip sekasi Tauragės krašto žemdirbiams, kokias jie daro klaidas ir kokios trąšos geriausios, pasakoja augalininkystės konsultantas Petras Kulikauskas.

Didžiausia klaida – pertręšimas

Rudenį nuėmus derlių žemdirbiams nėra kada ilsėtis – reikia tręšti ir apsėti laukus. Tauragės rajone vyrauja mišrūs ūkiai: pieno, mėsos ir augalininkystės, yra tokių, kuriuose sėjami tik grūdai ir rapsai. Mišrių ūkių savininkai laukus tręšia srutomis ir kraikiniu mėšlu, pritrūkę organinių trąšų perka mineralines. Ūkininkai turi skubėti ištuštinti srutų rezervuarus iki lapkričio 15 d., prireikus žemės ūkio ministras terminą pratęsia iki gruodžio. Rezervuarai ištuštinami du kartus per metus: rudenį ir pavasarį.

– Spalis – arimo metas. Numatę, kur pavasarį sės ar sodins, skystą ar tirštą mėšlą paskleidę įterpia į dirvožemį. Organinėse trąšose yra ne tik azoto, kalio ir fosforo, bet ir kai kurių mikroelementų, mikroorganizmų, o cheminės mineralinės augalų trąšos, kaip ir augalų apsaugos produktai, muša viską, kas gyva dirvožemyje, – sako augalininkystės konsultantas Petras Kulikauskas.

Norint subalansuotai patręšti dirvą, būtina atlikti dirvožemio tyrimą ir sužinoti, kokių maistinių medžiagų liko nuėmus derlių. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Tauragės biuro specialistai pagal tai, kokio žemdirbys tikisi derliaus, apskaičiuoja reikiamą trąšų (azoto, fosforo, kalio) kiekį. Vien azotu tręšti neužtenka. Padauginus šių trąšų tankesniame pasėlyje, vėjas ir lietus gali tokį pasėlį išguldyti.

– Jei azotu pamylėsim, tai bet kuris augalas išstyps. Dirvožemio ėminius siunčiame į mūsų tarnybos laboratoriją Dotnuvoje, pagal gautus atsakymus konsultuojame. Mūsų kraštuose nedaug išguldytų pasėlių, jų žymiai daugiau vidurio Lietuvoje (Kėdainiuose, Pasvalyje, Pakruojyje), būdamas komandiruotėje Latvijoje ir Estijoje mačiau ištisus laukus išguldytus, – prisiminė P.Kulikauskas. – Jei išgulė, buvo blogai apskaičiuotas trąšų balansas, be to, vienos veislės atsparesnės išgulimui, kitos – mažiau. Dažniausia žemdirbių klaida – pertręšimas.

Ūkininkai organines trąšas kaupia specialiuose rezervuaruose. Reginos Genienės nuotrauka

Netinkama sėjomaina

Vasarinių rapsų rinkoje beveik nėra, nes negalima sėti atitinkamais beicais beicuotų sėklų. Žieminiams rapsams spragės (kenkėjai) rudenį neaktualu, todėl žemdirbiai juos augina. Pasak P.Kulikausko, žemdirbiai neretai vykdo netinkamą sėjomainą: dvejus metus sėja kviečius, o trečiais – rapsus ir šį eiliškumą kartoja. Auginant grūdines kultūras ir taikant sėjomainą, reikia sėti rapsus ir ankštinius augalus: pupas, žirnius. Bet žirnių niekas nesuperka, todėl beveik niekas šiemet jų ir neaugino. Niekas neaugina ir daugiamečių ankštinių žolių (dobilų), nes nebūtų kur jų dėti. Kadangi ankštinės žolės iš atmosferos sukaupia nemažus azoto kiekius, jos yra tinkamas priešsėlis žieminiams kviečiams.

– Dirvoms tinkamus augalus parinkti yra mokslas. Ūkininkai dažnai mėtosi: jei šiemet gerai mokėjo už kažkurią kultūrą, tai kitais metais būtinai ją sės. Tuomet rinkoje būna perprodukcija ir kainos krinta. Būna toks banguotumas: vienais metais grikių priaugino – kainos krito, todėl niekas jų nebesėjo, šiemet grikių kainos aukštos, tai kai kurie ūkininkai jau galvoja pavasarį būtent juos auginti, – kalbėjo specialistas. – Žodžiu, arba trūksta kažkokių augalų, arba jų per daug.

Ūkininkams teks įgyvendinti Europos žaliojo kurso programą, kurioje numatyta 15 proc. sumažinti mineralinių trąšų sunaudojimą, raginama daugiau naudoti organines trąšas. Kadangi gyvulių mažėja, numatyta apie 30 proc. padidinti ekologinio ūkininkavimo plotus. Kaip tai bus daroma, kol kas nėra mechanizmo. Ekologiniams ūkiams šiemet sumažintos išmokos.

– Ekologinės išmokos mokamos už papildomus įsipareigojimus ir dėl to gautą mažesnį derlių. Gyvulius auginantys ūkininkai atlieka dirvožemio tyrimus ir rengia tręšimo planus organinėmis trąšomis (tręšimo planai yra prievolė pagal gyvulių skaičių), o naudojantiems mineralines trąšas nėra jokios prievolės, nereikia ir tręšimo planų. Reikalavimus turėtų visiems suvienodinti. Teigiama, kad didžiausi teršėjai yra gyvulių laikytojai, tačiau aš taip nemanau, – kalbėjo konsultantas. – Nė vienas ūkininkas nedaro, kad būtų blogiau.

Laukia permainos

P.Kulikausko nuomone, įgyvendinant žaliojo kurso programą smulkieji ūkiai atras savo nišą, nors pinigų daug nesukaups, kadangi pardavimo apyvarta bus nedidelė. Jų pardavimai „nuo lauko iki stalo“ turėtų vykti be tarpininkų, didesniems ūkiams produkciją reikėtų parduoti tiesiogiai perdirbėjams. Jis sako, kad Tauragės krašto ūkininkai yra skirtingo verslumo, jiems svarbiausia – nuimti derlių ir jį realizuoti tinkama kaina.

Kurdama Europos žaliojo plano gaires, Lietuva per auštai šoka negu reikia: juk dabar galvijų daug mažiau nei buvo anksčiau, mūsų šalyje nebuvo tokie intensyvūs ūkiai palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, o melžiamų karvių iki šiol mažėja, – teigė augalininkystės konsultantas. – Lietuva yra žalia, ją tokią mums reikia išlaikyti, reikia tik nepabloginti situacijos.

Lietuvoje planuojama pereiti prie tiksliosios žemdirbystės – bus tręšiama tik ten, kur reikia ir kiek reikia, o ne visą lauką kaip iki šiol. Ar bus privalomi dirvožemio tyrimai – nežinia. Tikima, kad tuomet bus sutaupoma lėšų ir mažiau teršiama gamta, nes mineralinių, kalkinių trąšų, augalų apsaugos produktų naudojimas bus tikslinis. Anksčiau Tauragės rajone keturių seniūnijų žemės buvo priskirtos prie mažesnio derlingumo, bet jau keleri metai, kai jos priskirtos prie derlingesnių plotų, nors realiai niekas nepasikeitė – jos tebėra mažiau našios.

Ūkininkams vystyti veiklą trukdo teisinių dokumentų nebuvimas, teisės aktų nepriėmimas. Pavyzdžiui, Lietuvos valdžia neįteisino, kad būtų galima visas kanapės dalis naudoti produkcijos gamybai, todėl jų plotai šalyje sumažėjo perpus.

Dalintis:

About Author

Regina Genienė

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ žurnalistė

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą