Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Nors ir karantinas, nors ir Vyriausybė nurodė, esant galimybei, dirbti iš namų, palikti seniūnijos be priežiūros Batakių seniūnas Jonas Juozapaitis neketina. Batakių seniūnijai jis vadovauja jau 23-ejus metus ir tikina, kad darbo bei gyvenimo šiame kaime nekeistų į nieką.
Pažįsta kiekvieną
Dar 1982 metais gavęs paskyrimą dirbti inžinieriumi, dauglaukiškis Jonas Juozapaitis įsikūrė Batakiuose. Turėjęs galimybę apsigyventi mieste, pašnekovas jos atsisakė, pasak J.Juozapaičio, miesto gyvenimas ne jam, neįdomu. Bene ilgiausiai seniūnu Tauragės rajone dirbantis J.Juozapaitis pergyveno ne vieno rajono mero valdymą ir juokauja, kad prisitaikyti prie valdžios nesunku.
– Mūsų darbas tas pats – su žmonėmis. Seniūnijų dar niekas neišardė, kolektyvas tas pats, žmonių bėdos irgi tos pačios. Pasikeitus valdžiai tik tam tikri instrumentai keičiasi, – „Tauragės kurjeriui“ pasakoja seniūnas ir sako, kad pažįsta kiekvieną seniūnijos gyventoją, kiek įmanoma žmonėms padeda pats, o ko negali – paveda kitiems seniūnijos specialistams spręsti.
Dabar, per karantiną, seniūnijos administracija nors ir oficialiai uždaryta, visi darbuotojai – darbo vietose.
Batakių seniūnas Jonas Juozapaitis
Dirbti į miestą traukia kolona batakiškių
– Pas mus skambutis prie durų. Jei ateina interesantai, išeina darbuotojai, pasitinka, vieną kitą įsivedame į vidų. Daugumą paslaugų galima atlikti nuotoliniu būdu, bet tikrai ne visi turi kompiuterius ar įgūdžių, kaip ta kompiuterine technika naudotis. Jei tik kyla bėdų, galima ir skambinti, ir ateiti. Mes nė vieno neišvarome ir kuo galime, padedame, – sakė seniūnas.
Paklaustas, kaip išgyveno 2020-uosiuos ir su kokiomis nuotaikomis pasitiko 2021-uosius, seniūnas patikino, kad su suvaržymais ir karantino nuotaikomis apsiprato. Sako, šįmet lengviau.
– Nieko baisaus ir nieko stipriai gero pernai nebuvo. Jei ne koronavirusas, būtų buvę eiliniai seniūnijos metai. Mūsų seniūnija viena mažiausių pagal gyventojų skaičių. Esame antri po Lauksargių nuo galo. Turime apie 1500 gyventojų. Prasidėjus pandemijai, pirmojo karantino metu, gyvenome labai baugiai. Batakiškiai dabar jau adaptavosi, reaguoja į situaciją natūraliai. Judėjimo seniūnijoje nėra, bet gyvenimas vis tiek vyksta. Vietos gyventojai mažai bendrauja vieni su kitais. Daugelis dirba Tauragėje, tai rytais matai koloną išvažiuojančią. O čia, miestelyje, dirba seniūnija, žmonės ūkininkauja. Po darbo vaikščiojančių seniūnijoje tikrai nėra, – pasakojo J.Juozapaitis.
Anot seniūno, darbo jo valdose nebeturi ir policijos pareigūnai, dar prieš mesdami visas pajėgas į kertančiųjų įvažiavimo į Tauragę kontrolę, keliskart per savaitę užsukdavę pasižvalgyti į Batakius.
Batakiai. Violetos Karaliūnaitės nuotrauka
– Tiesą pasakius, nėra čia ką tiek pas mus prižiūrėti. Žmonės tvarkingai gyvena, su kaukėmis vaikšto ir policijos įsikišimo nereikia. Postų irgi neturime. Aš pats tik kartą darbo reikalais turėjau važiuoti į Tauragę pro policijos kontrolės postą. Sustabdė, paklausė, kur keliauju, ir labai smagu buvo, kad atpažino, palinkėjo gero kelio. Tie postai ne dėl baudų, čia tik prevencija, kad sustotume ir liktume namie, – įspūdžius pasakojo pašnekovas.
Paklaustas, ar daug seniūnijoje socialiai atskirtų žmonių, seniūnas sakė, kad yra vienišų garbaus amžiaus žmonių, kuriuos nuolat lanko socialiniai darbuotojai, nuperka maisto, atveža vaistų.
– Dar labai džiaugtis negalime, bet pamažu Batakiuose kuriasi ir naujakuriai. Dauguma atvykę iš Tauragės. Namukus nedidelius nusiperka jaunos šeimos, tvarkosi. Jau matyti, kaip seniūnija gražėja. Batakiai tik už 20 kilometrų nuo miesto. Per geras dešimt minučių jau esame Tauragėje. Pabandykite Vilniuje per dešimt minučių kitą miesto galą pasiekti. Geriausiu atveju nusileisite iš šešiolikto aukšto, įlipsite į mašiną ir praeis tos dešimt minučių, – juokiasi seniūnas.
Žiemą medžioja
Batakių seniūnas sako, kad stambių ūkininkų jo žinioje vos keli, dauguma dirba kelis ar keliolika hektarų žemės. Pats J.Juozapaitis neūkininkauja, nors ūkio darbai jam nesvetimi.
– Iš didesnių mūsų seniūnijos ūkių tai trys Butkų ūkiai, dar Aušrinės Norkienės ūkis, Mėtos Rudminienės ūkis. Sūnus mano irgi ūkį turi. Aš ir pats žemę dirbti moku. Gyvulių neturiu, man patinka grūdai. Esu inžinierius, ne zootechnikas. Gyvuliai nepatinka, bet mėsą mėgstu. Žiemą po darbų pailsiu medžiodamas. Būdavo laikai, kad žiemą į šiltesnius kraštus išvažiuodavom. Būtų smagu ir dabar kur nors išvykti, bet gal pasitaikys proga, – nostalgiškai praėjusius metus prisiminė pašnekovas.
Paklaustas, kur smagiausia ir kur dar norėtų sugrįžti, seniūnas sakė, kad daug pasaulio neišmaišęs, bet į Egiptą nebenorėtų, o į Ispaniją ar Italiją mielai nuvyktų.
Batakiai. Violetos Karaliūnaitės nuotrauka
Be viešųjų darbų neišsivers
Batakių seniūnijoje veikia dvi bendruomenės. Viena Batakiuose, o kita Eidintuose, bet šiuo metu jų veikla apmirusi dėl karantino. Kalėdas, seniūno teigimu, batakiškiai sutiko tyliai, be kalėdinių sveikinimų, o seniūnijos eglutė buvo įžiebta niekam nesakius.
– Reikia išlaukti. Gal pavasarį visi susitiksim, gal vasarą bus renginių ar bendrų darbų, – svarsto seniūnas.
Praėjusiais metais seniūnijoje darbus nudirbti padėjo keli viešųjų darbų darbininkai, buvo ir tų, kurie atidirbo valandas už gaunamas pašalpas. Kaip bus šiemet, J.Juozapaitis dar nežino. Jei situacija negerės, vasarą gali kilti ir bėdų.
– Turime didelius šienaujamus plotus, reikia ir gatves prižiūrėti. Darbų visada yra. Jei nebus viešųjų darbų darbininkų, išsiversti bus labai sunku. Seniūnijos gyventojai prašo ir apšvietimo, ir asfaltuotų gatvių. Norisi tvarkyti aplinką. 2020 metais mūsų prioritetas buvo asfaltuotos gatvės ir iš dalies jis pavyko. Jau vyksta asfaltavimo darbai kelyje iš Eidintų į Norkiškę. Pabaigus juos sumažės dulkių, kurios skrisdavo per pusę seniūnijos. Trūksta gyvenvietėse apšvietimo. Tai skaudžiausia ir aktualiausia problema. Pernai apšvietėme Norkiškės kaimą, bet yra mažiukų kaimelių, kurių žmonėms taip pat apšvietimo reikia, manau, su laiku ir tai turėsime, – pažadais nesižarstė, bet gyventojams už bendrystę dėkojo J.Juozapaitis.
