fbpx

Darbą mokykloje iškeitė į svajonių gyvenimą kaime

Dalintis:

Prieš penkerius metus iš miesto į Draudenių kaimą atsikėlusi mokytoja Viktorija Merkelienė ne tik ūkininkauja, augina vaikus, bet ir rūpinasi kaimo reikalais. Jos iniciatyva prieš metus įkurta bendruomenė „Draudežeris“, kaimo gyventojai Viktoriją išrinko seniūnaite, o vėliau – ir bendruomenės pirmininke. Pedagogė sako, kad mieste jai trūko erdvės, o pats gražiausias vaizdas dabar – už lango vaikštinėjančios stirnos.  

Sodina ir džiaugiasi

Viktorija Merkelienė svetingai aprodė savo namus Draudenių kaime. Pravėrus tvarto duris, sukruto gyvuliai ir naminiai paukščiai, kiekvienas suskubo prie savo šeimininkės – kilo triukšmas: mekeno, baubė ir kudakavo. Prie kiekvieno artyn eidama Viktorija meiliai vardais vadino, glostė ir pasakojo, kad visą gyvenimą svajojo gyventi kaime. Įkandin mudviejų sekiojo du katinai ir du šuniukai.

– Mieste man trūko erdvės, o čia laisvė begalinė. Auginame įvairių veislių mėsinius galvijus, daugiausiai „limuzinus“, daug vištų, avių, dvi ožkytes. Jaučiai ganosi 14 ha, sėjame grūdus, auginame daržoves. Patys vilnas kerpame, sukaupę jų didesnį kiekį, vešime iškaršti – veltinius, užtiesalus, šalius, pirštines velsiu. Velti aš puikiai moku, tik laiko trūksta, – pasakojo tris vaikus auginanti Viktorija. – Su pusantrų metukų Medeina susikasiau šiltnamyje lysves, ridikėlius, salotas sėsiu, užsiauginu pomidorų, paprikų ir baklažanų daigų. Septynerių Radminukas neišlipa iš traktoriaus, sako, kad bus ūkininkas, Antanukui tuoj 16.

Merkelių šeimos tvenkinyje plaukioja lydekos, karšiai, karpiai, netoliese veši sodas, „Meilės erdve“ vadinamas, Viktorijos kartu su vyru Tomu sodintas. Pavasarį žiedais džiugina vyšnios, obelys, slyvos, kriaušės, abrikosai, auga šilkmedis. Nemaža erdvė skirta gėlynams. Sutuoktiniai turi dar daug planų.

– Turiu gėlynų – kaipgi moteris be gėlių? Mano vyras užaugo Draudeniuose, jis labai darbštus, namą pastatė savo rankomis, labai geras, linksmas, kompanijos siela, – apie sutuoktinį linksmai kalbėjo moteris. – Vaikams čia labai patinka, mums visiems čia labai gera.

Viktorija labai laukia tikrojo šilto pavasario, kai galės gėlėmis apsodinti namų aplinką. Reginos Genienės nuotrauka

Veltui laiko neleidžia

Paklausta, iš kur ta trauka kaimui, juk mieste gimė, užaugo, V.Merkelienė teigia, kad kaimas užkoduotas jos genuose: močiutė buvo stambaus ūkininko, gyvenusio Raseinių krašte, dukra. Ištekėjusi už tauragiškio ji atsikraustė gyventi į miestą.

– Mano senelis – Antanas Laugalys, jo tėvams priklausė turgus Tauragėje. Sunkus buvo senelių gyvenimas: ištrėmė į Sibirą kartu su kitomis 300 šeimų. Į Lietuvą grįžo tik 7 šeimos, tarp jų ir mano seneliai, kiti mirė iš bado, – giminės istoriją prisiminė pašnekovė.

Sulaukusi 18 metų Viktorija, močiutei pageidaujant (šeima buvo labai religinga), studijavo Šv. Antano religijos mokslų institute Kretingoje, įgijo teologijos bakalaurą. Pasak jos, išpildžiusi senelės svajonę, įgyvendino ir savąją – Šiaulių universitete baigė lietuvių filologijos ir edukologijos studijas. Mokykloje apie 10 metų dirbo lietuvių kalbos ir tikybos mokytoja.

– Lietuvių kalba man labai brangi, ji – mano širdyje. Mama, grįžusi iš Sibiro, kalbėjo rusišku akcentu, aš visada ją pataisydavau. Tas taisymas man į kraują įaugęs, – atviravo moteris.

Paklausta, iš kur semiasi energijos ūkiui, šeimai ir bendruomenės reikalams, Viktorija sako, kad energijos pasikrauna labai anksti rytais keldamasi. O jei užklumpa sunkesnis momentas, vadovaujasi geležine taisykle: „Ir tai praeis“. Pasak jos, užklupus sunkumams, reikia išlaukti.

– Nereikia sunkumų sureikšminti, o tik pasisemti iš jų patirties, – sako Viktorija.

Daug veiklos ir idėjų

Atvykusi gyventi į Draudenių kaimą ir išvydusi, kad žmonės čia labai draugiški, vieni su kitais noriai bendrauja, kartu švenčia šventes, V.Merkelienė jiems pasiūlė įkurti bendruomenę. Kiek daugiau nei prieš metus, 2020 m. vasario 11 d., buvo įregistruotas „Draudežeris“.

– Draudeniuose – puikūs žmonės, jie vienas kitam padeda, viską žino vienas apie kitą, nesipyksta. Iš pradžių mane išrinko seniūnaite, nuo pernai rugpjūčio esu bendruomenės „Draudežeris“ pirmininkė. Kaime gyvena apie 100 gyventojų, nemažai jaunimo, visas aktyvas – jauni žmonės, – kalbėjo bendruomenės lyderė. – Galvodama apie savo šeimą, kad mums būtų patogu, pagalvoju ir apie kitus – noriu, kad ir jiems būtų patogiau. Man savo vaikus reikia užimti, kitoms šeimoms – taip pat, tai kodėl nesuorganizavus bendros veiklos ir bendrų švenčių.

Pernai draudeniškiai įsigijo apie 90 kv. m sodybą, ten įrengs bendruomenės namus. Prie sodybos yra 15 arų sklypas, šiemet planuojame jį aptverti. Tvorai 5 tūkst. Eur gavome parašę projektą Nacionalinei mokėjimų agentūrai, dalį skirs savivaldybė, prisidės bendruomenė – taip surinksime reikalingą 6 tūkst. Eur sumą.

Bendruomenės veiklos planuose – Draudenių ežero įveiklinimas. Čia planuojamas šiaudinių skulptūrų parkas. Projektui „Dalyvaujamasis biudžetas“, kurį organizuoja savivaldybė, bendruomenės vardu V.Merkelienė pasiūlė į Draudenių ežerą nutiesti tiltą, jo gale būtų dvi salelės: pirmoji skirta poilsiui, o antroji – nardymui. Nuo mašinų stovėjimo aikštelės iki tilto bendruomenė siūlo įrengti takelį neįgaliesiems. Apskaičiavo, kad idėjai įgyvendinti prireiktų 20 tūkst. Eur.

Dalintis:

About Author

Regina Genienė

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ žurnalistė

Palikite komentarą