Gaurėje šventines nuotakas temdo vaizdą gadinantis pastatas

Gaurės miestelyje – sujudimas. Seniūnija, bendruomenė ir verslininkai prie užtvankos kuria poilsio zoną, netrukus bus įrengtas paplūdimys ir pastatyta lauko scena. Tikimasi, kad gyventojai jau šį mėnesį pritars ir Gaurės kultūrinio centro nugriovimui. Kultūros namus, muziejų ir biblioteką norima perkelti į mokyklą.

Be verslininkų – sudėtinga

Anot antrus metus bendruomenei „Gaurkiemis“ vadovaujančio Kęstučio Balašaičio, paplūdimys prie užtvankos, prisišliejusios miestelio pašonėje, jau baigiamas įrengti. Idėja sukurti poilsio zoną ir pastatyti lauko sceną kilo jam. Projektas įgyvendinamas su bendruomenės nariais, seniūnija ir verslininkais.

– Gauriškiai patikėjo, kad galiu kažką padaryti, tai dabar stengiuosi. Gaurė – labai graži vieta. Šešuvis šalia, čia pat užtvanka. Kadangi jos pakrantėje tik žolynai ir brūzgynai, krantai labai statūs, nėra smėliuko, kilo mintis prie užtvankos įrengti paplūdimį, – kalbėjo Kęstutis. – Pavasarį Martyna Pikoraitienė rašė projektą, informaciją jai teikiau aš ir Mindaugas Macijauskas. Jo gyvenimo draugė Dovilė Jokubavičienė mus vaišino labai skaniu obuolių pyragu, jį skanaudami ir pateikėme paraišką Žemės ūkio ministerijai. Mums skyrė 5000 Eur, už juos pastatysime lauko sceną.

Verslininkai tariasi, kur įrengti paplūdimį ir statyti lauko sceną. Asmeninio albumo nuotrauka

Bendruomenės pirmininkas sakė, kad Gaurės seniūnija apšvies paplūdimio teritoriją nutiesdama naują elektros liniją. Jis džiaugiasi, kad bendruomenės nariai aktyviai dalyvauja veikloje, bet be verslininkų paramos įgyvendinti užmačias būtų sudėtinga.

– Finansavimo neužteks, reiks pridėti, ir ne truputį. Mediena brangsta, vien scenai jos reikės už 6000 Eur, o dar reikia cemento, žvyro, vamzdžių. Gaurės krašte turime ne vieną verslininką. Padiskutavę su Mindaugu ir Algirdu Macijauskais, Karoliu Kiršiu, Edmundu ir Vaidotu Mockais nusprendėme, kurioje vietoje rengsime paplūdimį, kur stovės scena. Tomas Gaižauskas patarė kaip statybininkas, o Rolandas Jucius su savo ekskavatoriumi dirbo paplūdimyje. Mano sūnėnas Remigijus Balašaitis pasisiūlė įrengti paplūdimį, tai kitiems teko užsiimti scenos statyba, – pasakojo K.Balašaitis. – Kadangi šlaitai statoki, reikės gręžti 52 polius pamatams. Daug yra darbo. Subūrus bendruomenę – galima kalnus nuversti.

Dvi dienas sunkvežimis iš netoli Gaurės esančio Dvarviečių karjero vežė smėlį prie užtvankos. Pirmiausia iš vandens išgriebė augmeniją, surinko šiukšles, tuomet smėlį pylė ne tik ant kranto, bet įstūmė ir į vandenį. Taip sumanyta, kad maži vaikai galėtų įsibridę žaisti vandenyje. Brendant tolyn į užtvanką yra gilu. Paplūdimį rasti nesudėtinga, jis yra tarp kapinių ir „kubilo“. Vietos gyventojai kubilu vadina tą vietą, kur iš tvenkinio išbėga vanduo ir upeliu įteka į Šešuvį. Pasak K.Balašaičio, oficialiai Gaurės užtvankos nėra. Kadangi Dargaičių užtvanka yra prie pat miestelio, tai ją vietiniai „perkrikštijo“ ir vadina Gaurės užtvanka.

– Paplūdimį rasit pasukę pro bažnyčią ir važiuodami tiesiai. Ten atsivėrė graži panorama, todėl rengsime žvejų varžybas ir baidarių lenktynes. Kameros stebės tą teritoriją. Vėliau pasodinsime medelių, bus parkelis. O scena dydžiu bus panaši į esančią Lakštingalų slėnyje, tik nedarysime joje kambarėlių. Priekis bus 10 m pločio, o galas – 8 m, iš viso 78 kv. m, – sakė pašnekovas. – Paplūdimys tuoj bus baigtas. Kadangi yra nuokalnė ir bėga vanduo, reikia ten įrengti pralaidą ir nukreipti vandenį į šoną.

Nori gyventojų pritarimo

Bendruomenės pirmininkas K.Balašaitis birželio 17 d. kviečia ne tik bendruomenės narius, bet ir Gaurės miestelio gyventojus į susirinkimą. Visi apžiūrės gigantišką kultūrinį centrą, pastatytą prieš pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, ir tuomet balsuos, ar jį reikia nugriauti. Kolūkio valdžia ten buvo suplanavusi įrengti kultūros namus ir sveikatingumo kompleksą. Pastato šildymo sistema neveikia, vamzdžiai sutrūkinėję, o lietaus vanduo ardo sienas.

– Pakviečiau ir merą atvykti. Visuotiniame susirinkime žmonėms kilo abejonių, svarstė – gal verta pastatus remontuoti. Nusprendėme padaryti ekskursiją, visi kartu pasivaikščioti po kultūros namus ir įvertinti situaciją. Gauriškiams reikia priimti sprendimą ir dėl mokyklos. Tai didžiulis pastatas, kuriame ateityje liks tik aštuonmetė, o gal keturmetė mokykla. Reikia galvoti ir kaip jį išlaikyti, kad neištiktų Kunigiškių ar Pašaltuonio mokyklų likimas, – kalbėjo „Gaurkiemio“ vadovas, ūkininkaujantis Gaurėje. – Turiu mintį mokyklą užimti, kad ji būtų kuo funkcionalesnė, ten perkelti muziejų ir bendruomenei salikę įrengti.

Jis sako, kad Gaurė formaliai turi kultūros namus, bet negali jų eksploatuoti, nes jie yra avarinės būklės, nėra ten sąlygų dirbti ir repetuoti. Vyras teigia, kad mokyklos pastatą truputį paremontavus ir apšiltinus, jis galėtų ilgai stovėti.

– Gaurės seniūnija vienintelė Tauragėje, kurios bendruomenė neturi kultūros namų. Turime nuspręsti, kad tie pastatai mums nereikalingi, panašu, kad taip ir bus. Rajono valdžia tam ir yra, kad galvotų, ką daryti. Gerai, jei mokykloje vietos yra ir mes ten išsiteksime – nors nebus tipiniai kultūros namai, bet bus scena, – įsitikinęs pašnekovas. – Užtektų mums ir dabartinės salikės, bet turime numatyti į priekį, kas bus su mokykla, kai ji ištuštės. Pajusim, kai ji bus parduota, nėra dėl jos priimta jokių sprendimų. Svarbu, kad ji išliktų funkcionali.

Pirmininko nuomone, dabartinės bendruomenės patalpos neblogos, kadangi yra gigantiško statinio šoniniame fligelyje. K.Balašaitis sako, kad ten yra sutvarkęs šildymą, įrengęs „katilą“ ir nemažai investavęs. Tačiau griaunant didįjį pastatą neįmanoma išsaugoti fligelio.

– Seniūnijos administracijos pastatas yra bendrame komplekse, jį eina atskirti, tam reikės rekonstrukcijos projekto. Tokiu atveju reikėtų spręsti dėl vandens, elektros tiekimo į seniūnijos pastatą. Ten yra mūrinės plytos, jas perpjovus beliktų tik pagražinti. Bet išsaugoti bendruomenės salikės ir muziejaus neįmanoma, – neabejoja K.Balašaitis. – Baseinas buvo tame pačiame seniūnijos pastate. Ten oranžerija yra, bet siena galinė griūna. Valdžia yra nusprendusi, kad gigantiškas pastatas neremontuotinas, galėtų sprendimą priimti visuomenės neatsiklaususi, bet kad neaštrinčiau situacijos ir rasčiau dialogą, aš kviečiuosi žmones.