fbpx

Gyvenamieji namai kaimuose: vieni labai brangūs, kiti – neparduodami

Dalintis:

Nekilnojamasis turtas brangus ne tik Tauragės mieste – būstų kainos ne ką mažesnės ir kaimuose. Vienose gyvenvietėse namai greitai nuperkami, kitose – pirkėjų tenka palaukti. Mažonuose noriai kuriasi jaunos šeimos, Lomiuose buvęs vaikų darželis sudomino verslininkus, plėtros ribojimas nepalankus Pagramančiui.

Perspektyvi gyvenvietė

Mažonų kaimas nuo Tauragės nutolęs tik 7 km. Pasak bendruomenės „Mažonų rytas“ pirmininkės Laimos Šveikauskienės, susisiekimas puikus ir nėra rytais spūsčių: iš čia į Tauragę greičiau nuvažiuojama, nei, pavyzdžiui, iš Jovarų mikrorajono į miesto centrą. Kaime išvystyta infrastruktūra: yra darželis, kultūros namai, biblioteka, sporto aikštyne noriai sportuoja ne tik jauni, bet ir sulaukę senjorų amžiaus. Dėl šių ypatumų kaime nestinga naujakurių. Dominuoja privatūs namai, daugiabučiai tik du: 12 ir 4 butų.

– Mūsų kaime nekilnojamasis turtas brangus, nors kainos labai užkeltos, bet namai greitai nuperkami. Parduodamų namų kainų vidurkis – apie 50 tūkst. Eur. Senesni namai, apmūryti, kainuoja apie 35 tūkst. Eur, naujesnių sodybų be 70 tūkst. Eur tikrai nenupirksi, – pasakojo pirmininkė, šias pareigas vykdanti 16 metų. – Pernai įsigiję būstą į Mažonus atsikėlė gyventi 10 jaunų šeimų. Kaime yra apie 600 gyventojų, jų padaugėjo 50-čia žmonių. Mūsų gyvenvietė – perspektyvi, būsto kainos neženkliai skiriasi nuo parduodamų mieste.

Statybos Mažonų kaime pavienės – aplink valstybinių žemių nėra, viskas privatizuota. Žmonės, susigrąžinę žemę, ją pardavinėja padalinę į mažesnius sklypus. Būna, kad įsigiję sklypą su senu namu jį nugriauna ir stato naują. Jaunimas nevengia įsigyti pigesnį būstą, ketindamas pamažu jį rekonstruoti – kiekvienas įvertina savo galimybes. Šiuo metu įpusėjo statybos dviejų namų, pardavinėjami trys būstai, dėl vieno jau deramasi. Kaimo centre stovi senas pastatas (buvusi kavinė), bendruomenė ketino jį įsigyti, bet buvo per brangus.

– Jį reikėtų nugriauti ir statyti naują pastatą – vaikų ir jaunimo užimtumo centrą. Dabar vaikų dienos centras glaudžiasi kultūros ir bendruomenės namuose, be to,  jis gadina vaizdą. Mūsų kaime žmonės labai rūpinasi aplinka, daugiabučiui namui uždėjo naują stogą. Pas mus visi aktyvūs, čia verda gyvenimas, visi yra užimti, važinėja į darbą, – kalbėjo L.Šveikauskienė. – Namai brangūs, nes, tikriausiai, žmonės nemažai uždirba, yra paklausa, todėl yra pasiūla.

 Neskuba pirkti

Pasak Lomių kaimo bendruomenės „Lomiai“ pirmininkės Elenos Bazinienės, Lomiuose yra nedaug tuščių namų ir butų, jų atsiranda numirus seniems žmonėms. Ji teigia, kad kaimas įsikūręs geroje strateginėje vietoje: asfaltuotas kelias, nuo Tauragės miesto skiria 19 km, kelionė trunka 15 min. Susisiekimas geras, kursuoja autobusai. Daug lomiškių dirba mieste.

– Su nekilnojamuoju turtu situacija tokia, kaip ir kaime – čia nelabai puola pirkti. Turime rūpesčių, nes mokykla atsilaisvino, į duris spyna įkabinta. Paskelbėm apklausą, daugelis nori, kad būtų įrengti senelių namai. Nežinia, kur mes tokių projektų gausime, esame akis nukreipę į Pagramantį. Tai spręsime visuotiniame susirinkime, – kalbėjo pirmininkė. – Lomiuose būsto kainos – iki 10 tūkst. Eur, priklauso nuo namo būklės. Jei visai sutrešęs, tai kainuoja 4-5 tūkst. Eur. Pardavinėja mūrinį namą, kaina labai didelė, todėl pirkėjai jį tik apžiūri, bet neperka.

Pagal rinkimų sąrašus Lomiuose yra mažiau nei 400 gyventojų, įsikūrė viena naujakurių šeima. Buvusio darželio patalpas nupirkę verslininkai įrenginėja salę laisvalaikio praleidimui ir šventėms. Elena Bazinienė sako, kad labai didelis minusas tai, kad uždaryta mokykla. Dabar važiuojantys dirbti į Tauragę veža savo vaikus į miesto darželius ir mokyklas. Jaunoms šeimoms Lomiai būtų patrauklesni, jei turėtų mokyklą ir darželį. Kaime yra priešmokyklinė grupė, kurioje 12 vaikų iš Juodpetrių, Eidintų ir kitų kaimų, vietinių atžalų labai mažai. Vasarą kaime gyvenimas suaktyvėja, nes pas senelius atostogauti atvyksta anūkai.

– Šiaip tai yra žmonių trūkumas, į aktyvo pasitarimus susirenka daugiausia senjorų amžiaus žmonės, jie yra bendruomenės gyvenimo varomoji jėga. Jauni žmonės atskuba į talką, į renginius, laiko turi mažai, nes tvarkosi savo sodybose, rūpinasi vaikais, – kalbėjo pirmininkė.

Užkonservuotas miestelis

Pagramančio centre stovintis namas, kuriame gyveno knygnešys Jonas Mažeika ir operos solistas Juozas Mažeika, pirkėjų nesulaukia. Reginos Genienės nuotrauka

Pagramančio miestelyje 17 namų stovi tušti, du iš jų parduodami. Sodybas paveldėję giminaičiai neskuba jų parduoti – iš užsienio sugrįžę atostogų jose įsikuria. Už suremontuotą seną namą Pagramantyje prašoma apie 90 tūkst. Eur. Miestelio centre, prie parduotuvės, parduodamas medinis namas, kuriame gyveno zakristijonas. Jį būtų galima suderėti už 8 tūkst. Eur, nors iš pradžių norėta 14-15 tūkst. Eur. Pasak Mažonų seniūnijos seniūno Jono Samoškos, nereikia bijoti pirkti medinę lūšną – ją nugriovus galima naują namą pastatyti, be to, nereikia rūpintis elektros instaliacija, vandentiekio tinklais. Tokiu atveju netgi sutaupoma.

– Kainos didžiulės, o juk apmūrytas namas neturi tos vertės. Namų kainos aukštos Sungailiškių, Mažonų, Ringių kaimuose. Čia taip yra nuo seno, viskas brangiau palyginus su kitais kraštais. Vilkyškiuose geriausi namai, gali iš karto gyventi, o prašo vos 40 tūkst. Eur, – pasakojo seniūnas. –  Pagramantyje neliko ūkininkaujančių, čia vien miestiečiai gyvena – visi patogumai, tik daugiau erdvės, o nuo Tauragės – tik 15 km. Sodybų tuščių neverta laikyti – geriau sugrįžus atostogų kambarius išsinuomoti bendruomenės namuose. Gyventojų – daugiau nei keturi šimtai. Atrodo, namų daug, bet juose likę tėvai, kai kuriuose – vienas žmogus begyvena.

Pasak Jono Samoškos, Pagramantis yra užkonservuotas miestelis, kadangi yra regioninio parko teritorijoje, todėl teisės aktai varžo jo plėtrą. Seniūno nuomone, yra perteklinių reikalavimų: juk turintys žemės ūkio paskirties sklypus, jei galėtų, namus statytų be ūkinių pastatų, nes jie nebereikalingi. Pagramančio plėtra numatyta už tilto, slėnyje, bet ji vargiai tikėtina. Ten 2-3 žemės ūkio paskirties hektarai priklauso daugeliui savininkų, kiekvienam iš jų išdalinta 10 arų labai siaurais rėžiais. Norint įsigyti sklypą, tektų derėtis su 2-3 savininkais. Panorusius pirkti išgąsdina didelės kainos.

– Jaunų šeimų yra daugiau, nei prieš 10 metų. Jeigu būtų leista plėtra, nebūtų reikėję kalbėti apie mokyklos uždarymą. Labai daug žmonių norėjo įsikurti Pagramantyje, – kalbėjo seniūnas. – Neseniai vieną namą pasistatė už stadiono, sklypas buvo skirtas tarybiniais metais. Buvusiame mokytojų name butus pardavinėjo prašydami 17-20 tūkst. Eur, jie lyg visi išpirkti. Pirkti namą nugriovimui sumokant 25 tūkst. Eur, manau, per didelė kaina. Dabar gali pasistatyti į seno namo vietą. Turintys sklypus jų neparduoda, nes toks jau lietuvio būdas – turėti ir kažko laukti.

Dalintis:

About Author

Regina Genienė

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ žurnalistė

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą