Jaunasis ūkininkas Eimantas įsitikinęs: „Šie metai bus labai baisūs“

Eimantui Eigirdui tik 24-eri, tačiau jis jau senokai aktyviai dalyvauja ginant ūkininkų interesus – organizuoja akcijas, vyksta į mitingus, apie pienininkystės sektorių užgriuvusias problemas kalba radijo laidose, viešina jas spaudoje. Dėl sudėtingos situacijos pienininkystės sektoriuje Eimantas metams sustabdė jaunojo ūkininko projekto įgyvendinimą ir kuria viziją, kaip suvienyti visus žemdirbius.

Padarė „šnipštą“

Praėjusią savaitę Eimantas karu su kitais ūkininkais dalyvavo žemdirbių protesto akcijoje prie Seimo rūmų. Pasak jaunojo ūkininko, ūkininkai nori išsiaiškinti, kur dingsta pinigai, nes jiems už žaliavinį pieną mokama mažai, o parduotuvėse jis keliskart brangesnis.

– Mes norime padorios kainos. Jei kaina mažesnė už savikainą arba lygi savikainai, arba 2–3 centai virš savikainos, kaip vykdyti reikalavimus, kai reikia nusipirkti techniką, sertifikuotas sėklas? Baisiausia tiems, kurie turi paėmę paskolas plėtrai ar dar kažkam, man tų ūkininkų labiausiai gaila, nes jie neturi iš ko atiduoti. Sako, kad maži ūkiai užsidarys. Nieko panašaus. Mažiukai kaip tik laikosi, nes jie skolų neturi. O didesniems, po 100–160 karvių turintiems, jau viskas, – „Tauragės kurjeriui“ kalbėjo Eimantas.

Eigirdų šeimos ūkis įsikūręs Pryšmantų kaime (Žygaičių seniūnija), Eimantas čia gimė ir augo. Aleksandro Stulginskio universitete įgijo žemės ūkio mokslo magistro laipsnį. Studijuodamas lankė karo mokyklą, jam suteiktas leitenanto laipsnis. Šiuo metu jaunasis ūkininkas turi 20 karvių ir 20 ha žemės.

– Vieneriems metams nukėliau jaunojo ūkininko projektą, nes bijau įsipareigoti, kai tokios sąlygos. Penkerius metus būčiau priverstas įsikibęs laikytis, nors ir į minusą eičiau. Šiemet planuoju stoti į doktorantūrą, į tuos pačius mokslus. Doktorantūroje gausiu apie 1000 Eur per mėnesį ketverius metus, tai geriau studijuoti nei dirbti ūkyje, – svarstė jaunas vyras.

Akimirka iš protesto akcijos, kurioje Eimantas dalyvavo. Asmeninio albumo nuotrauka

Eimantas nesiejo savo ateities su žemės ūkiu, tačiau universitete įgytas žinias panoro pritaikyti šeimos ūkyje. Jam puikiai sekėsi, džiaugėsi, kad Lietuva europėja, tačiau po žaliavinio pieno supirkimo kainų smūgio planus jaunuolis pakoregavo. Protestuodamas su draugais įkūrė žemdirbių organizacinį štabą, tačiau jį turėjo perduoti Lietuvos žemdirbių asociacijoms.

– Organizavau susitikimą su supirkėjais ir perdirbėjais. Asociacijos pagrasino, kad neprisidės ir nepalaikys, jei neperduosim. Perėmė ir padarė šnipštą. O dar pyksta ant jaunimo, sako: pienininkai čia viską pridirbo. Jaunimo jiems reikia tol, kol dainuoji pagal jų dūdelę. Jei turi kitą nuomonę, tai nepatinki, vos ne priešu tampi. Turėjo derybos vykti lauke, jas tiesiogiai transliuoti, bet padarė kitaip, – apmaudo neslėpė pašnekovas.

Neteršia

Eimantas Eigirdas pasakojo, kad Europos šalių ūkininkai už žaliavinio pieno 1 kg gauna daugiau nei 50 centų, o jis – 28 centus, kitiems moka tik 15 centų. Jo nuomone, ūkininkai paversti tautos priešais, esą jie gamtą teršia, dėl azotu tręšiamų laukų negalima gerti upelių vandens, per melioracijos griovius jis patenka į upes ir Baltijos jūrą, todėl ji žydi, įspėjama negerti nevirinto pieno.

Norėdami tai paneigti, žemdirbiai vandenį tyrė Lietuvos agrarinių miškų mokslo centre. Eimantas teigė, kad pagal rezultatus jis neužterštas, o kitų miestų nuotekų valymo įrenginiuose teršalai nustatytas normas viršija net kelis kartus.

– Pienininkai prašo 40 mln. Eur iš valdžios nuostoliams padengti. Man tų pinigų nereikia. Už karvę skirs 35 Eur, ta suma padengs tik 1 mėnesio nuostolius, o ne trijų. Paskui skelbs, kad ūkininkai išplėšė iš biudžeto ir Lietuva liko biedna. Man juokinga, kad prašo iš Europos Sąjungos pinigų. Nesuprantu, kodėl valdžia mus taip nori sunaikinti. Neteršiame, bet kaltina. Mes nenaudojame tiek trąšų, kiek jų patenka į Baltijos jūrą, – tvirtino pašnekovas.

Jis pritaria valdžios raginimui ūkininkams kooperuotis, tačiau tai padaryti turi padėti valstybė, nes vieniems nepavyks. Eimanto nuomone, geriau tuos 40 mln. Eur ne ūkininkams išdalytų, bet pastatytų Lietuvoje dar vieną pieno perdirbimo kooperatyvą. Jis sako, jei Konkurencijos taryba neleistų išsiaiškinti, kodėl žaliavinis pienas superkamas pigiai, tuomet valdžia ūkininkus turi atleisti nuo mokesčių, nes susidarė kritinė situacija ir daug ūkių likviduojama.

Akimirka iš protesto akcijos, kurioje Eimantas dalyvavo. Asmeninio albumo nuotrauka

Eimantas prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ūkininkams bus ypač sunku, kadangi pagal biologinį kalendorių turėtų būti sausringi metai. Pienininkams pašarų bus sunku pasiruošti. Dėl pašarų stygiaus masiškai bus išparduodami gyvuliai.

– Milžiniška sausra nulems tai, kad nebus pašarų, nebus javų derliaus, mes Lietuvoje neužauginsim tiek maisto, kiek užaugindavome anksčiau. Eksportas bus sužlugęs ir tai nulems didžiulę maisto kainą vartotojams. Bet ūkininkams išliks ta pati supirkimo kaina. Žemdirbiai, sugebėję įteisinti savo maisto produktų pardavimą, išloš, nes galės parduoti už mažesnę kainą nei parduotuvėje. Šiemet bus labai baisūs metai, – įsitikinęs jaunasis ūkininkas.

Realizuoti sunku

Eimanto skaičiavimu iš 20 karvių per mėnesį jis gaus tik 374 Eur pelno. Koks gi čia verslas? Jo nuomone, ministerijoje netinkamai skaičiuojami ūkiai – juk 70 metų moters, melžiančią dvi karves, kad pasigamintų sau sūrių ir palakintų katiną, negalima priskirti prie pienininkų. Daugiausia šalyje tokių pieno ūkių, kurie laiko per 30 karvių, o kuriuose keli šimtai – labai mažai.

– Sako, kad Lietuvai reikia jaunų žemės ūkio specialistų. Baigiau studijas gerais pažymiais, bet vis tiek lieku kvailio vietoje, pagal vykdomą žemės ūkio politiką nesijaučiu reikalingas, – atviravo jaunasis ūkininkas.

Eimantas sako raginantis ūkininkus išeiti iš Ūkininkų sąjungos, nes iš jos, jo nuomone, mažai naudos. Jis turi idėją visas Lietuvos žemės ūkio asociacijas suvienyti, sujungti į bendrą, nors jos viena kitos ir labai nemėgsta. Bendravimui feisbuke sukūrė Žemdirbių organizacinio štabo puslapį.

– Bus sunku, bet jau turime nemažai sekėjų, vis nauji jungiasi prie mūsų, turime šūkį – žemės ūkio politika visiems! Juk visuose žemės ūkio sektoriuose ta pati problema – uogininkams, grūdininkams ir pienininkams sunku realizuoti savo produkciją, sunku konkuruoti su pigia lenkiška. Todėl reikia veikti visiems kartu, – kalbėjo E.Eigirdas.