Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Kęsčių kaimo bendruomenėje „Elbenta“ (Žygaičių seniūnija) vienas po kito nuvilnijo du didžiuliai renginiai. Pirmiausia buvo surengtas savaitę trukęs medžio pleneras „Medis pats pasako ką su juo daryti“, o jo metu išdrožtos dvi skulptūros iškilmingai atidengtos savaitgalį, per tradicinę, penkiolika metų, organizuojamą Antaninių šventę. Kęsčių kaimo žmonės kviečia nepasididžiuoti ir užsukti į svečius apžiūrėti naujų kūrinių.
Gaivina senolių tradicijas
Toks pleneras Kęsčiuose – pirmas tarp Tauragės rajono bendruomenių. „Elbentos“ pirmininkė Sandra Pakalniškienė pasidžiaugė, kad jį pavyko surengti gavus finansavimą iš Tauragės vietos veiklos grupės, kuriai buvo teiktas projektas.
– Kiek pinigėlių gavome, iš to ir vertėmės. Iš pradžių planavome apie šiek tiek didesnį dalyką, bet gavosi dvi masyvios skulptūros. Buvo visokių pamąstymų ir variantų, pasirinkome dvi skulptūras, kurios simbolizuoja šeimą. Visada norėjome ne kažkokiam renginiui lėšas skirti, o įamžinti kažką, kad būtų išliekamoji vertė, ilgalaikis turtas. Tuo pačiu atgaivinti medžio drožybos istoriją, supažindinti tiek jaunimą, tiek vyresnius, kad tai prisimintume, – kodėl kilo tokia idėja, atskleidė S.Pakalniškienė.
Pasak bendruomenės pirmininkės, drožiniuose pavaizduota kaimo gyventojų buitis – vienoje skulptūroje tėvelis, pasisodinęs ant kelių sūnų, moko jį amato, perteikia senolių tradicijas, o kitoje – mama, už kurios, į sijoną įsikibusi, slepiasi mažutė dukrelė. Į plenero metu surengtą edukaciją atvyko ir Žygaičių, Visbarų, Draudenių gyventojų, iš Sartininkų sugužėjo didelis vaikų būrys. Sujudo visa seniūnija.
– Vieną dieną vyko teorinis supažindinimas su medžio drožinėjimo amatu, kitą – šaukštus drožinėjome, o dar kitą – menteles. Vyriškiai prie skulptūros-moters kasų, jos prijuostės raštų drožinėjimo prisidėjo. Visą savaitę darbavomės, o per Antanines savo darbus nuostabiai pristatė drožėjas Nerijus Alšauskas. Labai šiltas žmogus. Daug iš jo pasisėmėme žinių. Visi džiaugėsi, visiems labai patiko smagus renginys, – džiaugėsi pirmininkė.
Kertiniai akmenys – šeima
Nerijus Alšauskas džiaugiasi žmonių aktyvumu, vaikų susidomėjimu ir noru labiau pažinti senolių amatą. Bendruomenės nuotrauka
Kęsčiuose plenerą vykdė tautodailininkas, žinomas Tauragės krašto medžio drožėjas Nerijus Alšauskas, kurį dažnas, žavėdamasis jo talentu ir drožiniais, pavadina net skulptoriumi.
– Aš save vadinu kūrėju, nors turiu tautodailininko statusą. Aš – medžio drožėjas, nesu skulptoriaus mokslų baigęs. Skulptūras Kęsčiuose drožiau iš ąžuolo. Tai pagrindinė medžiaga. Juk norisi, kad skulptūros ilgai laikytų, būtų ne vienai kartai. Mediena mano, nes taip buvo sutarta. Tų plenerų man – vienas po kito, dienelę pailsiu ir vėl dirbu. Netrukus vyksiu į Šilalę, paskui – į Šilutę, – „Tauragės kurjeriui“ pasakojo drožėjas.
Paklaustas, ar nesudėtinga rasti reikiamo dydžio ąžuolo medienos skulptūroms, tautodailininkas patikino, kad ąžuolas iš tikrųjų tampa deficitu, norint jo medienos gauti, reikia labai pasistengti.
– Žalią medį gaila pjauti, o sausuolių ar nupjautų reikia paieškoti. Kęsčių skulptūrų temos kertinis akmuo – šeima. Prieš kurdamas, pasiteiravau bendruomenės, kas išskirtinio jų kaime. Tačiau žmonės sakė, kad jis – kaip ir visi, su savo kasdienybe, tai pasiūlyta pradėti nuo šeimos. Taip ir išsirutuliojo mintis, – kalbėjo meistras.
Nerijus skulptūrose pavaizdavo amatininkų šeimą, kurioje auga du vaikai – tėvelis drožėjas, o mama – audėja. Drožiniuose akcentuojama šeimos bendrystė, žinių perdavimas atžaloms.
– Norėjosi tuos amatus kažkiek užkabinti, nes be audėjų ir medžio dirbėjų nelabai anksčiau išsiversdavo. Juk ir namus žmonės statėsi, ir rengtis reikėjo. Tai vieni populiariausių lietuvių amatų. Kiekvienas kaimas turėjo gabių žmonių. Savaitės plenere sunkiausia buvo atlaikyti labai karštą Kęsčių saulę – stipriai įdegiau, gerai, kad pūslių neiškilo. Daugiau nieko sunkaus nebuvo. Susiskirsčiau etapais, ką padaryti, reikėjo stogelius uždėti, pastatyti. Maloniausias dalykas – kai veidus droždamas bandai mintį iš rąsto išspausti, – kūrybos procesą prisiminė vyras.
Drožėjo tikslas buvo toks, kad skulptūrų veidai ne linksmą emociją, o dialogo momentą perteiktų: tėvelis stebi vaiką, kurio žvilgsnis nukreiptas į jo išdrožtą klumpę, o mamos akys, nors nuleistos, tačiau rūpestingai krypsta dešiniau, kur stovi mergaitė. Skulptūrose daug smulkių elementų.
– Norėjosi perteikti tėvų ir vaikų ryšį. Norėjosi ramių, šeimyniškų veidų. Daug detalių išdrožtų, nes jų ir žmogaus gyvenime daug, – atskleidė menininkas.
Kartu su bendruomene
Kęsčiai kviečia atvykti pas juos ir apžiūrėti skulptūras iš arti. Bendruomenės nuotrauka
Į plenerą atėjusius žmones N.Alšauskas ne tik mokė skobti šaukštus, drožti menteles, bet ir ragino nesibaiminti ir specialiais įrankiais palikti savo rėžius skulptūrose.
– Kai drožėjas išdrožia – viena. O kai dalyvauja bendruomenė – vėl kitaip. Buvo keli vaikai, kurie matai, kad nori. Prisiminiau momentą, kai būdami vaikai bandydavome kur nors įsiamžinti. Pakviečiau, tai viena mergaitė ant plunksnos įdrožė nedidelį raštą. Pasakiau jai: atsimink, tas raštas čia ir liks. Berniukas ant įrankio prie staliaus darbų paliko savo pėdsaką. Man labai dėl to smagu. Nebijau užsiauginti konkurentų, kaip tik labai smagu žinoti, kad kažkas tęs mano darbus, – juokėsi meistras.
Medžio drožėjas yra įvaldęs medžio apdailos techniką ugnimi, kurią dažnai savo darbuose taiko, ši technika darbams suteikia ryškumo. Tuo būdu jis padailino ir Kęsčių skulptūras, uždengė stogeliais. Tautodailininkas tvirtino, kad nuo laiko papilkėjusios skulptūros jam savotiškai gražios. Jis nepritaria skulptūrų dangstymui rudenį – nereikia trukdyti laikui dirbti savo darbo.
– Kęsčių skulptūros išdrožtos iš ąžuolų, užaugusių Tauragės krašte. Liks ne vienai kartai. Jos aukštesnės nei dviejų metrų. Mamytės skulptūrą vienam apkabinti beveik pavyktų, o tą, kur tėvas su sūnumi, nebent dviese. Nemažai skulptūrų išdrožti man užsako žmonės privačiai, ne tik bendruomenės ir seniūnijos. Nežinau, ar tai mada pasidarė, bet man veiklos niekada netrūko, – atviravo talentingas kraštietis.
Išdrožtos skulptūros įkurdintos prie Kęsčių bendruomenės namų, kur plevėsuoja istorinė Lietuvos vėliava. Jas važiuojant keliu link Žygaičių galima pamatyti iš toli. Bendruomenės pirmininkė S.Pakalniškienė sakė, jog šis projektas bus tęstinis – pradžia jau padaryta, o ateityje bendruomenės planuoja surengti ir daugiau tokių plenerų.
