fbpx

Miestą iškeitę į kaimą nesigaili, nors „darbas čia juodas“

Dalintis:

Ūkininkai Martinaičiai gyvenimą mieste iškeitė į kaimą: augina uogas ir daržoves, užaugintą produkciją planuoja patys perdirbti – stato rauginimo cechą. Sutuoktiniai išbando įvairias receptūras, svarsto ir apie daigų auginimą. „Norint kaime uždirbti, reikia ne tik dirbti, bet ir galvoti prieš dirbant: darbų galima prisigalvoti, o naudą turėti labai menką. Reikia stebėti rinką, poreikį, naujoves. Iš tikrųjų čia – juodas darbas“, – sako Valdas Martinaitis.

Įsikūrė senelių sodyboje

Valdas (38 m.) ir Nomeda (33 m.) Martinaičiai, gyvenantys Šikšnių kaime (Žygaičių sen.), susituokė prieš 14 metų. Augina du sūnus: Matas – jau paauglys, o Ąžuolui ką tik sukako 1-eri. Nomeda su Valdu kartu mokėsi Kauno kolegijos Tauragės skyriuje, prieš dvejus metus įgijo įmonių ir įstaigų administravimo specialybę. Aukštasis išsilavinimas ir vadybinio darbo išmanymas šiandien porai labai praverčia.

– Žinias pritaikome ūkyje. Žmona kilusi nuo Žygaičių, o aš – grynas miesčionis. Tiesa, vaikystėje dažnai atostogaudavau pas senelius Šikšniuose, padėdavau nudirbti sunkius darbus, šienauti. Dėl to paauglystėje nelabai buvau patenkintas, bet paskui tai įaugo į kraują. Pamatę, kad galime valgyti savo užaugintą produktą ir dar iš to uždirbti, prieš metus atsikraustėme iš miesto į kaimą ir apsigyvenome mano senelių sodyboje, – kaip miestą iškeitė į kaimą pasakojo Valdas. – Turiu ūkininko pažymėjimą, valdome 8 ha žemės, įkūrėme specializuotą daržovių ir uogų ūkį.

Sutuoktiniai augina vištas ir antis. Kaime verslą pradėjo prieš 5 metus, kai pažiūrėję laidą „Svajonių ūkis“ pasodino aviečių. Iki šiol bendrauja su garsiu sodininku Algirdu Amšiejumi ir laidos vedėja Aušra Tubiene, dažnai važiuoja į jų organizuojamus mokymus.

– Laidoje Algirdas Amšiejus tuomet sakė, kad aviečių auginimas lengvas, tai tinginio uoga, todėl apsisprendėme jų pasodinti ir nebelaikyti tuščios žemės: bus patiems pavalgyti ir papildomų pajamų. Iš jo nusipirkome 1500 aviečių daigų. Kadangi buvo derlingi metai, tai išlaidos atsipirko dar tais pačiais metais. Kiek vėliau užsimanėme braškių, pamatę, kaip jas augina garsus braškių augintojas Audrius Giraitis. Užsodinome apie 30 arų, – ūkininkavimo pradžią prisiminė Martinaičiai.

Žemės ūkio verslą Nomeda ir Valdas pradėjo pasodinę aviečių. Asmeninio albumo nuotrauka

Ūkis ekologinis

Uogas ir daržoves Nomeda ir Valdas augina ekologiškai, nenaudoja jokių cheminių trąšų, todėl jų produkciją greitai išperka nuolatiniai klientai. Ūkininkų teigimu, realizuojant labai svarbus vadybinis darbas. Kasmet sėja morkų, sodina kopūstų, burokėlių, česnakų, kviečių užsėja 2 ha – grūdais lesina vištas ir antis. Dviejuose šiltnamiuose auga agurkai ir pomidorai.

– Dar duoną kepame, iš vienos kaimo gyventojos gavome raugo, ji išmokė. Norint kaime uždirbti, reikia ne tik dirbti, bet ir galvoti prieš dirbant: darbų galima prisigalvoti, o naudą turėti menką. Reikia stebėti rinką, poreikį, naujoves. Iš tikrųjų čia – juodas darbas, – neabejoja Valdas. – Pamatę, kad atlyginimą galime susirinkti protingai viską darydami, įsikūrėme kaime. Gimus antram sūnui išėjau tėvystės atostogų, tai buvo paskata pradėti ūkininkauti.

Jaunai šeimai į pagalbą dažnai atskuba mamos: joms, kaip ir vyresniajam sūnui, kuris labai norėjo broliuko, tenka pabūti auklėmis. Kadangi darbų daug, Martinaičiai viską suspėja tik juos  susiplanuodami savaitei į priekį. Sutuoktiniai darbo nebijo, kuria plėtros planus ateičiai.

– Dideliame šiltnamyje auginsime daržovių daigus. Norime taip viską susidėlioti, kad pajamų gautume kiekvieną mėnesį. Kopūstų rauginimo cechiukui jau pamatus išpylėme. Prieš ką nors sodindami Kaune pasidarome žemės tyrimą, nieko nesodiname aklai, – patikino Valdas. – Stengiamės turėti kuo natūralesnį ūkį. Prieš sodindami bulves numatytame plote 2 metus auginame kviečius, jų nepurškiame chemikalais, nes patys paukštieną ir kiaušinius valgome. Grūdinės kultūros – pati geriausia trąša, su mėšlu yra tikimybė užsivežti kenkėjų, jo nenaudojame. Kasdami po bulvių kerais kartais randame grambuolių.

Pirmąjį metų bulvių derlių Martinaičiai kasa rankomis, o ne kombainu, kad nesusidaužytų, išliktų sveika žievelė ir greitai nepūtų – kol bulvių odelė jauna, jas labai lengva pažeisti. Šiemet bulvių derlius nedidelis – planavo prikasti 15 tonų, o užaugo tik 7 t. Dėl to, kad vasarą bulves vargino karščiai, o paskui gausiai lijo, išplito puvinys: iš išorės bulvė atrodo graži, bet perpjovus matyti rudos dėmės. Valdo nuomone, ši liga sandėliuose pridarys nemažų nuostolių.

Martinaičių braškių lauką vasarą puošė aitvaras, tačiau tikroji jo paskirtis – atbaidyti paukščius, kad nelestų uogų. Asmeninio albumo nuotrauka

– Šlapiuojančios dėmelės rodo, kad įsimetė puvinys. Bulvės ne pavasarį, o dar prieš Naujuosius metus ar tuoj po jų gali pabrangti, realu, kad 1 kg kainuos 1 eurą ar daugiau. Didelių nuostolių šiemet turi ūkininkai užauginę 300–400 tonų bulvių: prieš sandėliavimą perrinkę 1 toną bulvių pusę tonos randa sugedusių. Tokioms pabuvus sandėliuose, iš 1 tonos liks apie 400 kg valgymui tinkančių, todėl bulvės brangs. Jau dabar sėklinės bulvės pabrangusios ir brangs dar, – įsitikinę sutuoktiniai. – Ir kopūstų galvos šiemet mažesnės, braškių priskynėme 2 tonomis mažiau nei pernai, ir aviečių mažiau.

Džiaugiasi planavimo laisve

Savo užaugintomis daržovėmis Nomeda ir Valdas išbando įvairias receptūras, jiems patinka raugintos daržovės – burokėliai, morkos, kopūstai, vaišina jomis artimuosius. Rauginimo paslapčių Nomedą ir Valdą mokė Valdo mama, kuri jų išmoko iš savo mamos. Prieš raugdami kopūstus, ūkininkai nežiūri į Mėnulio fazę, nors vyrauja nuomonė, kad užraugti per delčią būna traškesni. Jie patobulino ir morkų raugimą, jos dabar dar gardesnės, tinka dėti į mišraines, pagardus, kramsnoti vietoj saulėgrąžų. Raugindami daržoves nenaudoja acto.

– Kaip kaimo žmogus be raugintų kopūstų? Svarbu, kiek dedame druskos, cukraus reikia labai mažai – 100 kg tik du valgomi šaukštai, kad rūgimuką pagautų, – patarimų negaili ūkininkai. – Raugdami burokėlius įdedame riekelę savo keptos duonos, truputį kvapiųjų pipirų, lauro lapų, druskos – skonis nuostabus. Svarbu tinkama temperatūra. O morkos berūgdamos suminkštėja, bet išlieka traškios – pasakiško skonio. Bandysim ir pomidorus rauginti.

Pasak Valdo, niekada vien tik fiziniu darbu pinigų neuždirbsi – reikia dirbti ir galva. Jis planuoja savo ūkį mechanizuoti, kad kuo mažiau reikėtų rankų darbo. Taupo statyboms ir technikai, neturi paskolų, neprašė valstybės ir jokių paramų. Nomeda ir Valdas mėgaujasi ir džiaugiasi savo gyvenimu, mėgsta grybauti, viskuo domisi. Tik Nomeda sako labai pasiilgusi nėrimo vąšeliu, o Valdui labai patinka skaityti psichologinius straipsnius, analizuoti situacijas.

– Daug reikia lėšų, bet ką turime, viską užsidirbome savo rankomis. Neturime paskolų, džiaugiamės, kad nesame įsipareigoję. Mes patys planuojame savo finansus ir darbo dieną, jei norime pailsėti – niekas už nugaros nestovi ir nebaksnoja. Ta laisvė planuoti mums labai patinka, – džiaugiasi sutuoktiniai. – Augindami Ąžuolą turime mažiau laisvalaikio. Anksčiau vos užsimanę per vakarą nuvažiuodavome 300 km, susiplanavę galime kelias dienas atostogauti – juk nereikia sėdėti prie burokėlio ir laukti, kol jis užaugs.

Dalintis:

About Author

Regina Genienė

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ žurnalistė

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą