Naujoji Adakavo bendruomenės pirmininkė tikisi užčiuopti aukso gyslą

Adakavo bendruomenė ketverių metų kadencijai išsirinko naują pirmininkę – nedidele balsų persvara lyderės pozicija patikėta Adakavo socialinių paslaugų namų direktorei Kristinai Anulienei. Ji sako turini viziją, nori įgyvendinti didelius projektus ir vystyti gimtojo kaimo plėtrą, o pirmiausia pabendraus su kiekvienu gyventoju.

Atsakingas ir neapmokamas darbas

Ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo metu buvo padėkota bendruomenės pirmininkės kadenciją baigusiai Ilonai Šaliutei už ketverių metų savanorišką darbą bendruomenės labui, už ypač didelį rūpestį kaimo vaikais, už jų vasaros stovyklų organizavimą. Linos Maraulienės, kaip ir kitų bendruomenės narių, nuomone, vadovų kaita reikalinga, kad neišblėstų ryžtas ir energija, kad nepristigtų naujų idėjų, naudingų Adakavo kraštui. Naujajai pirmininkei Kristinai Anulienei, susirinkime pristačiusiai savo viziją dėl kaimo ateities, linkėta sėkmės ir sveikatos ją įgyvendinant.

Tuoj po rinkimų pakalbinta K.Anulienė atviravo, kad užbaigusi kaimo plėtros administravimo mokslus nori padėti bendruomenei ir žino, kaip tai padaryti, nes turi sukaupusi nemažai projektinio darbo patirties. Susirinkime, kuriame dalyvavo 25 nariai, ji laimėjo nedidele balsų persvara.

– Adakavas – mano gimtinė, man rūpi šitas kraštas. Mano įdirbis ir žinojimas atveria galimybę vadovaujant bendruomenei eiti ir kalbėtis dėl projektų. Jau skambinau Tauragės rajono vietos veiklos grupės pirmininkei Laimai Šveikauskienei pasikalbėti dėl projektinių veiklų, pasitarėme. Labai norėčiau, kad bendrystėje būtume su ankstesniąja pirmininke Ilona Šaliute, – bendradarbiavimo nauda neabejoja K.Anulienė.

Netrukus naujoji Adakavo bendruomenės vadovė ketina apeiti visą kaimą, aplankydama visus gyventojus ir sukviesti juos į susirinkimą, kad kartu pasvarstytų, ką visi kartu gali padaryti, kad žmonės išsakytų savo nuomonę ir pasiūlytų įdomių idėjų.

– Žinoma, kad jaudinausi ir net kartą pagalvojau – koks velnias mane nešė į tą galerą. Nors tai ir neapmokamas darbas, tačiau labai atsakingas. Ir vis dėlto norėčiau gimtinei kažką po savęs palikti. Adakavo kaimo istorija labai graži, turiu labai daug planų, vizijų, tik neaišku, kaip jas pavyks įgyvendinti. Mąstau ir apie edukacinį centrą, kokį nors socialinį ar bendruomeninį verslą mėginti įkurti, norisi, kad kaimas įsiveiklintų. Gal pasinaudojant kitų bendruomenių patirtimi ir pavyktų jaunimui kažką gražaus įkurti, aišku, per „sumanius kaimus“ mūsų bendruomenei per didelis iššūkis būtų, bet per socialinį, per bendruomeninį verslą, per projektus įmanoma, – idėjų naujajai pirmininkei netrūksta.

Vidinė komunikacija

Svarsto Kristina ir apie lėtojo turizmo galimybę, galbūt Adakave įrengus muziejų su edukacijomis jį pavyktų sujungti su Skaudvilės muziejumi. Tikisi į projektines veiklas įtraukti vietos gyventojus, buvusioje mokykloje ar kitur gal pavyktų įrengti kavinukę jaunimui, kurioje būtų arbatos, sausainių, biliardo stalas. K.Anulienė pastebėjo, kad savaitgaliais jaunimui kaime nėra kur nueiti, netgi Skaudvilėje vakarais nedirba nė viena kavinė. Svarsto ji ir apie lauko vaikų darželį, štai Nemakščiuose ir Skaudvilėje jie pilni, įsteigtas Adakave pradžiai galėtų priimti bent dešimt mažylių ir darbuotojo etatą būtų galima išlaikyti.

– Minčių yra visokių. Mano tikslas – bendromis jėgomis stiprinti kaimo bendruomenę, kad ji būtų patraukli veikliems žmonėms. Adakavo bendruomenės namai įsikūrę buvusio darželio patalpose, tai kodėl čia neįrengus lauko darželio kaip Dacijonuose? Adakave veikia socialinių paslaugų įstaiga, tai gal kokiais bendrais projektais pavyks į bendruomenę įtraukti neįgaliuosius, gražu bendri kultūriniai renginiai. Daug pas mus dirbančių darbuotojų yra iš tos pačios kaimo bendruomenės. Tai būtų toks kompleksinis darbas, – strategavo K.Anulienė.

Gerų norų naujajai pirmininkei netrūksta, ji pasirengusi eiti link jų kryptingai. Savo vizijas ji nori suderinti su Adakavo bendruomene, išsakyti žmonėms idėjas, nes be jų palaikymo, pritarimo ir pagalbos viena nieko nepadarys, žino, kad be bendrystės – nė iš vietos. Akimirką susimąsčiusi Kristina prisiminė istoriją (tikrą ar ne), kaip šiame krašte prieš kelis šimtmečius ant laužo buvo sudeginta ragana Kristina. Tačiau pozityvo nestokojanti K.Anulienė tikisi kaimo istorijoje paliksianti kitokį pėdsaką nei jos nelaiminga bendravardė.

– Labai svarbi vidinė komunikacija. Todėl pirmiausia reikia ateiti į kiekvienus namus ir pasibeldus sakyti: laba diena, aš esu bendruomenės pirmininkė, kviečiu jus į susirinkimą, jūs esate svarbūs. Mes labai nuėjom į socialinius tinklus, parašom žinutę ir manom, kad žmonės ateis. Bet to neužtenka, būtina gyvai žmogų pakviesti, nors tai ir užima daug laiko. Jei mums pavyks užčiuopti tą aukso gyslą, bus gerai. Lengva tikrai nebus, kaip ir darbe man dirbant, kai pirmieji šalyje įgyvendinome pertvarką, – sunkumų nebijanti kalbėjo pašnekovė.

Saulės elektrinė atvertų galimybes

Adakavo socialinių paslaugų namai šiemet minės 80 metų sukaktį, jų rūsyje yra valstybės saugomas paveldo objektas – senoji dvaro menė. Ją įstaigos direktorė ir bendruomenės pirmininkė K.Anulienė tikisi atkurti, ten įrengti muziejų, apjungiant įstaigos ir bendruomenės istoriją.

– Ne visi kaimai turi tokią gražią istoriją, alsuojančia senove. Mūsų įstaiga išlaiko tą kaimo gyvybę, žmonės turi darbą. O kad žmonės „užnorėtų“ dar daugiau, padės vidinė komunikacija. Adakavo bendruomenei priklauso ir Būtenių kaimas, bandysiu daugiau narių įtraukti iš Šidagių ir iš aplinkinių kaimų, yra aktyvių jaunų žmonių, turim narių, gyvenančių Skaudvilėje, – kalbėjo pašnekovė.

Nors K.Anulienė turi labai daug veiklos, be darbo, šeimos ir buitinių dalykų, dabar užsibrėžė tikslą pasirūpinti gimtuoju kaimu, kad jis taptų traukos tašku veikliems žmonėms ir turistams.

– Tik kad sveikatos užtektų. Man svarbu, kad gražu ir švaru būtų, reikia kurti grožį, juk mes patys čia vaikštome, patys būname, anūkai ir kraštiečiai čia atvažiuos. Svarstau, kad ant pastato, kuriame įsikūrusi biblioteka ir bendruomenė, reikėtų įrengti saulės elektrinę, patys galėtume gamintis elektrą ir šildytis patalpas. Šildytis elektriniu šildytuvu labai brangu. Pastate yra ir tuščių patalpų, ateityje gal jas pavyktų įveiklinti, tik tam turi būti sudarytos sąlygos, – ko startui reikia, atskleidė K.Anulienė.