Rytoj Užgavėnės: Morės jau paruoštos?

Dalintis:

Jau rytoj – tikros tradicinės Užgavėnės, kai vysime visai nežiemišką žiemą iš kiemo. Šventėn kviečia kone kiekvieno kaimo bendruomenė. Privalomas šios šventės atributas – figūringa Morė, kurią, kaip didžiausią blogybę, kasmet sudeginame ant laužo. Kaip ją pagaminti?

Kasmet Užgavėnėms gaminamai Morei priskirtas išvaromo žiemos demono, įvairių blogybių vaidmuo. Anksčiau ji buvo vadinama Čiučele, Katre, tačiau galiausiai visoje Lietuvoje įsivyravo Morės vardas. Linksmos ir nuotaikingos šventės metu Morė deginama, kad ugnyje pražūtų žiema, jos tamsuma ir negandos bei blogybės.

Šventei besiruošianti Tauragės kultūros centro Skaudvilės skyriaus renginių organizatorė Rasa Bartkuvienė atskleidė Morę gaminanti daugiau nei du dešimtmečius – nuo pat mokyklos laikų. Šiemetinei šventei skirtas simbolis jau suręstas.

– Yra žmogus, kuris konstruoja rėmą. Paprastai man padeda ansamblio „Inkstiliuks“ vaikai, bet šiemet kultūros centro darbuotojos kibo į pagalbą ir padarėm Morę. Stengėmės negaminti didelės, nes nenorime daug taršos, juk viską stengiamasi daryti ekologiškiau. Puošdamos improvizuojame, viskas priklauso nuo to, kokius rūbus rasime. Kartais dėvėtų rūbų pardavėjos duoda ką nors, būna, savo spintose randame. Pasitelkiame fantaziją, – dėstė R.Bartkuvienė.

R.Bartkuvienės asmeninio albumo nuotrauka

Pašnekovė atskleidė Mores daranti daugiau nei dvidešimt metų. Į ką reikia atkreipti dėmesį, gaminant šią šventės puošmeną?

– Svarbiausia – gauti tinkamą rėmą, kad ant jo eitų užvilkti drabužį. Mes paprastai darom metrą į plotį ir du metrus į aukštį, kad būtų galima įstatyti į laužą. Čia didelių Morių negaminame. O toliau viskas priklauso nuo fantazijos. Galima į rūbus kimšti šiaudus, popierius, kad formos apvalesnės būtų. Nesistengiame, kad Morė ilgai degtų, dedame malkas. Mačiau, kad Rumšiškėse daro didžiulę, su rimtu karkasu, šiaudines. Tačiau mums jau būtų sudėtinga suderinti viską su ugniagesiais, – dėstė R.Bartkuvienė.

Morę jau beveik paruošė ir lomiškiai. Bendruomenės pirmininkė Elena Bazinienė patikino, kad svarbiausia dalis – galva – užbaigta.

– Neturime pastovaus žmogaus, kuris Morę gamina. Šiame procese svarbu karkasas ir veidas. Tai moteriškas simbolis, tad daromos putlios lūpos, krūtinė. Anksčiau vidun dėdavome šiaudus, tačiau pastaruoju metu jų negauname, tad naudojame, ką sugalvojame. Turime kaimo tradiciją – vaikai jau iš mokyklos ateina pasirašę raštelius su pasižadėjimais – kas ketina geriau mokytis, kas klausys tėvelių. Tuos raštelius šventės metu meta į laužą, – pasakojo E.Bazinienė, užsiminusi, kad šiemet kaimo bendruomenė atsisakys Kanapinio ir Lašininio dvikovos.

Tauragiškiai Užgavėnes Pilies aikštėje jau paminėjo ir Morę sudegino. O kaimų bendruomenės nusprendė šventės neankstinti ir ją švęsti tikrąją dieną. Tad rytoj į linksmybes kviečia mažąja kultūros sostine tapusi Skaudvilė, Lomiai, Adakavas, Taurai, Dacijonai, Sartininkai, Lauksargiai, Gaurė, Vaitimėnai, Kęsčiai, Dapkiškiai, Baltrušaičiai, Pagramantis, Žygaičiai. Gatvėse bus gausu persirengėlių, o prie laužų kai kur bus vaišinama blynais.

Dalintis:

About Author

Morta Mikutytė

Naujienų portalo kurjeris.lt redaktorė

Palikite komentarą