fbpx

Šakių kaimo Gandrų gatvėje karaliauja gandrai

Dalintis:

Šakių kaimą (Lauksargių sen.) jau seniai pamėgo gandrai, todėl pagrindinė gatvė ir pavadinta šių paukščių vardu. Gandrai Šakiuose lizdus suka ne tik ant stulpų ir stogų, bet net ir taikosi įsikurti ant kaminų. Pasak vietos gyventojų, šiemet šių raudonsnapių parskrido mažiau nei ankstesniaisiais metais.

Važiuojant per Šakių kaimą Gandrų gatvė išties atrodo įspūdingai: medžiuose ir ant stulpų pūpso įvairaus dydžio gandralizdžiai, iš vienų matyti tupinčių, gal jau perinčių, gandrų galvos, kiti lizduose meiliai glaustosi vienas prie kito ir kalena snapais. Teko matyti ir prie poros atkakliai skrendantį trečią raudonsnapį, jis vis taikėsi nutūpti jei ne į lizdą, tai ant už kelių metrų esančios pastogės. Labai įdomu stebėti šiuos ilgakojus paukščius, lankstančius kaklus, į viršų riečiančius galvas ir snapais paliečiančius net savo nugarą. Labai daug gandralizdžių ir Šakių sodybose, ir ant pakelės stulpų.

Gandrų gatvėje vietos gyventojas Jonas Pocius tvarkė tvorą linksmai aplink sukiojantis anūkėliui. Vyras pasakojo, kad Šakių kaime gyvena nuo 1982 metų, vis mosteldamas ranka rodė, kurioje gatvės dalyje įsikūrė daugiausiai raudonsnapių.

– Ir ant kaminų gandrai įsitaiso. Ant buvusio mokyklos pastato kamino jau įsikūrė šeima, kai išperės rudenį, tai nuo jo nukels gandralizdį, nes reikės kurti ugnį. Šitam gale gandrų daugiausia, – sakė Jonas, pasikuklinęs fotografuotis vilkėdamas darbiniais drabužiais. – Šiemet mažiau sugrįžo, gal dar parskris, anksčiau jų pilni laukai būdavo. Kai čia apsigyvenau, telefonistai nuversdavo jų lizdus, nes trukdydavo. Kai ant stulpų šie paukščiai pradėjo krauti lizdus, tai elektrikai jiems įrengė paaukštinimus.

Šakių kaimo gyventojai Salomėjai Vėlavičienei smagi gandrų kaimynystė. Reginos Genienės nuotrauka

Kitame Gandrų gatvės gale gyvenanti Salomėja Vėlavičienė tvarkė sodybos aplinką, grėbė, valė krūmynus. Moteris pasakojo, kad į Šakių kaimą parsikraustė ištekėjusi, čia gyvena jau 25-erius metus. Jos sodyboje, ant ūkinio pastato, kasmet įsikuria gandrai. Moteris neabejoja: jei gandrai suka lizdus – gerai, nes šeimoje visuomet bus santarvė.

– Mes nebaidom gandrų, jie visada pas mus grįžta. Gal kitiems trukdo, bet jie vis tiek atkakliai įsikuria ten, kur jiems patinka. Vis bando mums į kaminą žabų primesti, – šypsodamasi kalbėjo moteris. – Kai gatves pradėjo skirstyti kaimuose, prieš 6–7 m., šią gatvę pavadino Gandrų. Mes anksčiau priklausėme Kregždėnų kaimui, vėliau mus prirašė Šakiams.

Ir Salomėjos nuomone, šiemet Šakiuose gandrų mažiau. Kaimynystėje vėjas nupūtė gandralizdį, tai paukščiai lizdą sukrovė ant stulpo – elektrikai turi dėl to rūpesčių. Gandrai teršia moters kiemą, bet jai tai ne problema.

– Sutvarkau kiemą ir viskas, kad jie nori gyventi, juk netrukdysi. Pas mus yra prūdukas, varles gaudo, vaikštinėja po ganyklą. Smagu lauke, pavasaris, bet liūdna, nes vaikai ir anūkėlis užsienyje. Darbų užtenka – turiu gyvulių, mamytę prisižiūriu, – atviravo pašnekovė. – Visuomet sugyvename su gandrais draugiškai, su jais smagiau, kiemui suteikia gyvumo.

Dalintis:

About Author

Regina Genienė

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ žurnalistė

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą