Kol grūdai ne aruoduose, jų derlių sumažinti gali nepalankios orų sąlygos. Neseniai šniokštė liūtys, lydimos stipraus vėjo, todėl kai kurių ūkininkų laukuose buvo išguldyti javai. Specialistai pataria nesėti išgulusių augalų sėklų, nes derlingumas bus mažas.
Pasak specialistų, išgulimą lemia keletas veiksnių: augalo veislė, sėklos kokybė, pasėlio tankumas, tręšimas azoto trąšomis, sėjos gylis. Jei per tankiai pasėta, tuomet augalams tarpusavyje konkuruojant suplonėja stiebų sienelės, jie išstypsta. Palijus ir nespėjus vandeniui susigerti į dirvą, minkštame dirvožemyje augalai išvirsta iš šaknų, kaip ir medžiai. Vis dėlto svarbiausia išgulimo priežastis – didelis kritulių kiekis per trumpą laiką. Sausas oras skatina natūralų javų atsparumą išgulimui.
Labai svarbu, kad augintojai nesėtų sėklų iš išgulusių pasėlių, nes taip iš karto užprogramuojami derliaus nuostoliai ateinantiems metams, kadangi suprastėja tokių grūdų daigumas. Pasak augalininkystės konsultanto Petro Kulikausko, ūkininkams patariama naudoti augimo reguliatorių, tuomet būtų didesnė tikimybė šios problemos išvengti. Taip daugelis žemdirbių daro. P.Kulikauskas pasakojo, kaip augimo reguliatoriai veikia augalą, sutrumpina jo tarpubamblius. Ūkininkus, kurie kreipiasi pagalbos, jis konsultuoja, jiems pataria, aiškina, nuvyksta apžiūrėti dirvų ir pasėlių.
Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Jacikevičienė informavo, kad savivaldybė nekompensuoja patirtų nuostolių išgulus javams. Patys ūkininkai kreipiasi į draudimo bendroves ir apdraudžia savo pasėlius. Apie išgulusius javus žemdirbiai informuoja draudikus, kurie įvertina patirtą žalą.