Suniokoję mišką, elektrikai žalos atlyginti neskuba

Tauragiškis Paulius Bielskis, atvykęs į savo mišką Batakių girininkijoje, nustėro – išvydo suniokotus, gabalais supjaustytus, brandžius medžius. Paaiškėjo, kad žala padaryta valant elektros tinklų liniją. Miško savininkas tvirtina, kad ESO privalėjo apie planuojamus darbus pranešti ir su juo, kaip su miško savininku, suderinti, tačiau to nebuvo padaryta. Vyras kreipėsi į ESO, raštu išdėstydamas savo pretenzijas ir tikėdamasis, kad dėl nuostolių atlyginimo pavyks susitarti geranoriškai. Jeigu ne – vyras pasirengęs ieškoti teisybės teisme.

Sugadinta mediena

Nesulaukęs atsakymo iš ESO, Paulius Bielskis suskubo į „Tauragės kurjerio“ redakciją, vildamasis, kad eilinį kartą ledus išjudins viešumas, ir pakvietė apžiūrėti, kokia žala padaryta jo miškui. Nuvykę pamatėme, kad pasidarbuota iš peties – nupjauti medžiai suversti kaip pakliuvo gilyn į mišką, iš elektros linijų apsaugos zonos griūdami į visas puses jie ne tik pažeidė miško ribą, bet ir užsikabino už ten augančių medžių ir liko styroti pusiaugulom, sužalojo kitų medžių kamienus, net žievę nunėrė.

– Atrodo, lyg ESO negalioja jokie įstatymai, privačioje nuosavybėje jie daro, ką nori. Blogai, kad elektros linijų trasa pjaunama pavasarį, jei savininkai nuverstų medžių nesutvarkys, atsiras žievėgraužių židiniai. O terminas jiems išvežti pagal sanitarines taisykles – iki gegužės 15 dienos. Bet kiti savininkai iki šios dienos dar nežino apie čia vykdomą ESO kirtimą. Kai paskambinau kitiems, tai visi nustebę. Elektros linijų gale nežinau tų savininkų, tai ir sukirmys ten išvartyti medžiai. Jei ESO samdo rangovus, jie turėjo specialia technika suguldyti medžius šalia ir nepažeisti mūsų miško, – apmaudą liejo P.Bielskis.

Paulius Bielskis skaičiuoja didžiulę žalą dėl sugadintos medienos ir pažeistų medžių. Reginos Genienės nuotrauka

Žingsniuodamas pamiške, besiribojančia su elektros tinklų apsaugos zona, vyras rodė paliktus metro  aukščio kelmus ir liūdnai skėsčiojo rankomis. Kadangi elektros linijos nutiestos per P.Bielskio miško valdą, pagal įstatymą jis turi teisę ESO nupjautus medžius apsaugos zonoje pasiimti. Vyrui pikta ne kad medžiai buvo nukirsti, o kaip tai buvo padaryta be jo žinios.

– Sugadino medieną, ją supjaustė gabalais. Padarė mums nuostolių. Tuos nupjautus medžius mes būtume susipjaustę sortimentais ir pardavę. Štai ten – glėbinės pušys, ir jas supjaustė į malkas. Didžiausias nuostolis – sugadinta mediena ir pažeisti medžiai. Štai supjaustė gabalais eglę, padarė malkine mediena, o iš jos būtų išėjęs vienas plonrastis. Kelmai metriniai, pjovė, kad nereiktų lenktis. Niekas nematė, kada pradėjo pjauti. Pamačiau, kad kaimynas prie kelio tvarkosi, būčiau čia neatėjęs pusę metų. Mes čia tik vasarą pažiūrim, kad sausuolių nebūtų įsimetę ir viskas, – atviravo Paulius.

Vyro nuomone, jei ESO samdė rangovus, ji vis tiek atsakinga, nes turėjo viską sužiūrėti. Dabar taip medžiai sužaloti visiems, besiribojantiems su elektros linija, nes buvo platinama apsaugos zona. Paulius prisipažino nežinantis, kaip gabalais supjaustytą medieną reikės iš miško išvežti.

– Štai ir fanerinis beržas sugadintas. Darbo inspekcija, pamačiusi, kad taip pjaunama, iš karto išrašytų baudą. Žiūrėkit, kai pjovė medį, nėra laužimo linijos, kad medis virstų ten, kur tu nori, o ne bet kur. Čia grubiausi darbo saugos pažeidimai. Nupjovė nuo kelmo, paskui perpjovė pusiau ir sulaužė dar. Už rąstus gauni 100 eurų, o už malkinę medieną – 35 eurus. Reikia skaičiuoti, tikrai nemaža žala padaryta, – pyko P.Bielskis.

Reikės užtarimo

Griūdami medžiai sužalojo kitus medžius. Reginos Genienės nuotrauka

Sprendžiant šią problemą, Privačių miškų savininkų asociacijos direktorė Giedrė Šlevinskė pataria kreiptis į savivaldybę.

– O jei tai nepadės, blogiausiu atveju – teismas. Labai keista, kad ESO neatsiliepia. Į ESO miškų savininkai turi kreiptis su raštais, ne skambučiais, su nuotraukomis, kad būtų įrodymai. Su koordinatėmis, tegul mato ESO atsakingi žmonės, nes jie atsakingi už rangovus. Turėtų būti nepriklausomas žalos vertintojas. Keista, kad savininkai negavo pranešimų, šiaip ESO juos siunčia. Pačiam žmogui kreiptis į ESO ir bandyti ieškoti tiesos nebus taip paprasta. Geriausiai per atsakingus asmenis, tik taip sureaguotų. Aš patarčiau eiti į savivaldybę. Turėtų pagelbėti savivaldybė, nes kai pats žmogus siųs raštą, gali nesureaguoti, o kai kreipiasi aukštesnė instancija, ten truputį greičiau reikalai vyksta, – kalbėjo G.Šlevinskė.

Paklausta, ar su ESO dažnai pasitaiko tokių susikirtimų, G.Šlevinskė atskleidė, kad visko pasitaiko, būna, kad pranešimai savininkams ateina vėliau, kai jau būna pradėti darbai.

– Būna, ne visada pranešama, bet dabar lyg geresnė situacija. O kad kaladėlėmis supjaustė, čia dar gali būti variantas, kad kažkokie žmonės pasimalkavo. Gal bandė pjaustyti į malkas, irgi dažnas atvejis, gal kažkas užmatė, gal nepavyko išsitempti, gali būti, kad kas nors savivaliavo. Nemanau, kad rangovai gaišo laiką ir pjaustė kaladėmis. Kažkaip keista, – pasvarstė G.Šlevinskė.

Paulius Bielskis tokį variantą kategoriškai atmetė – „čia niekas nepasimalkaus, čia niekas neįeis, tik rimta technika su vikšrais gali privažiuoti“.

Fiksuoti ir surinkti

Valstybinė miškų tarnyba nusakė žingsnius, ką tokioje situacijoje P.Bielskiui daryti: svarbiausia kuo greičiau fiksuoti žalą ir surinkti įrodymus (pažeisti medžiai ir žievė, nulaužtos šakos, gal kas nors matė dirbančią techniką ir kirtėjus), kada ir kurioje vietoje tai įvyko. Pirmiausia turi fiksuoti jis pats, kadangi yra miško savininkas.

– Tada su įrodymais galėtų kreiptis į Valstybinės miškų tarnybos regioninį skyrių, kad specialistas padėtų įvertinti žalą. Specialistas galėtų atvykti ir apžiūrėti, surašytų aktą, pateiktų išvadas, koks pažeidimas, koks jo pobūdis, įvertinti medžius, kiek jie prarado vertės. Kai turės šiuos įrodymus ir apskaičiuotą žalą, visas nuotraukas ir visą informaciją, tada reikėtų kreiptis į ESO registruotu laišku ir pareikalauti atlyginti nuostolius. Yra numatyta, per kiek dienų turi atsakyti ESO. Mes galime padėti žalą įvertinti, tačiau kompensacijos mes neieškosime iš ESO, tą daryti reikės privataus miško savininkui. Jam reikia pabandyti kreiptis į savo seniūniją – jie padėtų truputį, gal kažką patartų. O jeigu ESO neatsiliepia ir nemaža žala, tada su advokatu į teismą, – patarė įstaigos specialistė Aušra Lapinskienė.

Kadangi P.Bielskis sakė į savo raštišką pretenziją nesulaukęs ESO atsakymo, ką toliau daryti, patarė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Lina Banienė:

– Jeigu asmuo jau yra raštiškai kreipęsis į ESO dėl galimai padarytos žalos, tačiau atsakymo nesulaukia arba situacija nesprendžiama, jis lygiagrečiai gali kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą. Aplinkos apsaugos departamento specialistai gali atvykti į vietą, apžiūrėti teritoriją ir įvertinti padarytą žalą aplinkai ar miško želdiniams. Ginčas dėl žalos atlyginimo tarp privataus asmens ir darbus vykdžiusios įmonės dažniausiai sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Numatytas susitikimas

Pasak ESO atstovės Lolitos Eizintienės, medžiai buvo kertami vykdant elektros tinklų priežiūros ir saugumo užtikrinimo darbus – šiuo atveju šalinant pavojingus medžius, kurie galėjo kelti grėsmę elektros linijai.

– Pagal turimus duomenis konkrečiame sklype buvo numatyta nupjauti 141 pavojingą medį. Darbai vykdyti laikantis elektros tinklų apsaugos zonų reikalavimų. Tai 10 kV elektros linijai taikoma apsaugos zona 10 metrų į abi puses nuo linijos ašies, – atsakė L.Eizintienė.

Kodėl P.Bielskis nebuvo įspėtas apie planuojamus darbus, ar jam bus atlyginta padaryta žala?

– Informacija apie planuojamus darbus sklypo savininkui buvo išsiųsta elektroniniu paštu prašant pateikti nesutikimą ir atsakymas nebuvo gautas. Taip pat rangovas informavo, kad prieš darbų pradžią papildomai informavo miško savininką. Šiuo metu situacija vertinama. Artimiausiu metu savininko miške numatytas susitikimas, kuriame dalyvaus rangovo atstovas, teritorijos inžinierius ir sklypo savininkas. Jo metu bus aptarta faktinė situacija, įvertinti atlikti darbai ir galimi pažeidimai. Sprendimai dėl galimos žalos atlyginimo bus priimami įvertinus visas aplinkybes, – „Tauragės kurjeriui“ atsakė ESO atstovė.