Avių augintojas: lietuviai daug avienos nevalgo

Ūkininkas Edmundas Mieliulis avininkystės ūkį Bekeriškės kaime įkūrė prieš daugiau nei 15 metų. Jo auginamos merinosų veislės avys, atitinkančios reikalaujamus standartus, iškeliauja į Vokietiją, o ėrienos pirkėjų ūkininkas sulaukia iš visos Lietuvos. „Mėsa ekologiška, maistinga ir labai skani, tik Lietuvoje dar nėra labai populiari,“ – atviravo avių ūkio savininkas.

Merinosų veislės avys, kol iškrinta sniegas, ganosi ir vaikštinėja po laukus prie pagrindinio kelio, vedančio į Sartininkus. Vėliau keliauja į tvartą. Pasak ūkininko Edmundo Mieliulio, dažnai čia sustoja prašalaičiai su vaikais pasigrožėti didele, 31 ha plote pasklidusia avių banda. Nemažai sulaukia pirkėjų, kurie netikėtai pamatę bandą užsimano avienos.

– Auginame apie 150 avių, žąsų būrelį, vištų pulkelį. Parduodame visos ar pusės avies skerdieną. Ėrienos kaina – 4 Eur/kg, o avienos – 2,5 Eur/kg. Už gyvą avį prašome nuo 60 iki 100 Eur. Avių turime įvairaus svorio ir įmitimo. Užsisakiusiems ir pageidaujantiems šviežios mėsos atvežame į namus, pas mus atvykę perka ir kiaušinius, – vardijo ūkio šeimininkas. – Senovinių veislių avių neauginame, kadangi jų specifinis kvapas stipresnis.

E.Mieliulis apie avis žino viską, todėl dalijasi žiniomis. Jis patikino, kad Romanovų veislės avienos kvapas silpniausias, o avis atsiveda 4–5 ėriukus, tačiau daug jų nugaišta. Veisimui Mieliuliai pasirinko merinosus – šios veislės avys stambesnės, veda 1–3 atžalas, todėl ir prižiūrėti paprasčiau.

– Avienos kvapą panaikinti labai paprasta. Reikia kartu su mėsa virti du pusiau perpjautus  svogūnus, o baigiant virti tereikia juos išimti. Šį patarimą sužinojau iš anglų, taip darome patys, kadangi nemėgstu nė menkiausio specifinio kvapo, – tvirtino ūkininkas. – Daug mėsos nuperka atvykę pirkėjai iš Kunigiškių, Sartininkų, Gaurės kaimų, Vilniaus ir Kauno. Mamos perka vaikams.

Avių vilną, nukirptą specialiai pasikviesto kirpėjo iš Kupiškio, nuolatos pasiima verslininkai iš Utenos. Jie ne tik vilnas verpia, bet ir siuva pagalves bei antklodes. Ūkininkas sako, kad merinosų vilna neturi specifinio avies kvapo – kitų veislių avių vilnai jis būdingas.

Vasarą avių priežiūra visai nesudėtinga, nebent kuri nenuorama išsprunka iš aptvaro. Ūkyje sausio–vasario mėnesiais, iki pavasario, pats darbymetis, kadangi avys ėriuojasi. E.Mieliulis pasakojo, kad avys – puikios mamos, net patinas dėmesingas ėriukams, kurie gimę jau po pusvalandžio geba žįsti. Avis per žiemą suėda 300–400 kg pašarų.

– Prie avių važiuojame mašina, jas išmokėme išgirdus švilpimą ar pliaukštelėjimą į automobilio dureles atbėgti pas mus. Mes važiuojame į reikiamą vietą, o avys seka iš paskos, – linksmai pasakojo ūkio šeimininkas, šalia išdidžiai gagenant žąsims ir bėgiojant nykštukinėms vištaitėms. – Lietuvoje avininkystės ateitis neaiški, kadangi sunku realizuoti, nevalgo daug avienos lietuviai. Tauragės krašte, be mūsų, gal 2–3 ūkininkai augina avis.

E.Mieliulis turi ne tik pievų, bet ir 8 ha nuosavo miško, seniau laikydavo 30 raguočių bandą. Su žmona Danute santuokoje gyvena 45-erius metus, užaugino tris dukras, džiaugiasi keturiais anūkais. Jis tikisi, kad šeimos verslą perims kuri nors dukra, priešingu atveju jam bus „labai skaudu savo žemę parduoti svetimiems“. Sunkiai dirbę turi pasistatę didelį namą Taurų gyvenvietėje, dukras į mokslus išleido, jau galėtų nedirbti, bet be darbo negali.