Savivaldybei sustabdžius derybas dėl Kreivėnų malūno įsigijimo, sujudo Griežpelkių kaimo bendruomenė „Po vėjo sparnais“, kuri šį istorinį objektą norėtų matyti ir prikeltą, ir įveiklintą.
Griežpelkių bendruomenė visai jaunutė ir nors susikūrė prieš metus ir tris mėnesius, tačiau jau spėjo nustebinti savo aktyvumu: organizuoja renginius, švenčia valstybines šventes, žiemą buvo įsirengę čiuožyklą, jėgas išbando sporto varžybose. Dabar bendruomenės nariai suplanavo ekskursiją į Telšių kraštą, liepos 6-ąją ruošiasi susiburti ir giedoti „Tautišką giesmę“.
– Mūsų bendruomenėje, kurioje – pusšimtis narių ir jų vis daugėja, nėra tinginių, visi kažką daro, prisideda kas kiek gali. Puiki mūsų valdyba, mūsų energingas varikliukas yra Birutė Pušinskienė, Aurelija Ruzgienė, Regina Ačienė, Viktorija Jurgutienė, Edgaras Špelveris, Lijana Ambrozevičienė, Leonas Varatinskas, Audrius Bartušis, – bendruomenės pirmininkas Kęstutis Vaidilauskas gyrė visus bendruomenės narius.
O kokios nuotaikos bendruomenėje vyrauja dėl visai netoli stūksančio Kreivėnų malūno? Kadangi savivaldybei istorinis malūnas pasirodė per brangus ir ji su savininku nutraukė derybas, vilties nepraranda ir rankų nenuleidžia Griežpelkių bendruomenė.
– Mums kilusią idėją aptarėme su Lauksargių seniūnijos seniūnu Mindaugu Giaču. Bandysim „Ignitis renewables“ teikti projektą, gal jie skirtų lėšų, kad mes galėtume bent išpirkti malūną. Dar ir su malūno savininku Algirdu Čeliausku reikės susitikti, ir su „Igničiu“ sukontaktuoti, nes jų surengtame sąskrydyje pamatėme, kad jie bendruomenes gerokai pašefuoja, skiria net po 40 tūkstančių eurų, išperka net žemės sklypus ir pastato modulinius namelius. Mes pateiksim projektą ir matysim, ar gausim lėšų. Viena bendruomenė nepajėgi įsigyti malūną, reikia paramos iš savivaldybės. Malūnas būtų lankytinas projektas, tikrai jį įveiklintume, bet pirmiausia reikia įsigyti, – bendruomenės tikslą atskleidė K.Vaidilauskas.
Bendruomenei „Po vėjo sparnais“ priklauso I ir II Griežpelkiai, Gilandviržiai, Kamščiai, Greižėnai ir Oplankis, šiame krašte yra apie 500 gyventojų. Kadangi sodybos stovi atokiau viena kitos, susidaro įspūdis, kad tai mažai gyvenamas kraštas. Bendruomenė dar neturi savo patalpų, todėl renkasi pas Lijaną Abrozevičienę, kuri visada geranoriškai priima. Pasak K.Vaidilausko, šiuo metu bendruomenė ieško įsigyti maždaug 20 arų sklypą, kur galėtų įsikurti, pasistatyti pavėsinę ir modulinį namelį. Deja, kur daugiau sodybų, ten nėra valstybinės žemės, o laukuose įsikūrus nei vaikai ateis žaisti, nei suaugusieji norės rinktis, nuošalų sklypą ir prižiūrėti sudėtinga.
Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai