Fišerio kapo koplyčios ramybę drumsčia lobių ieškotojai

Karo gydytojo, caro Nikolajaus II bičiulio, Gaurės dvaro savininko Boleslovo Fišerio kapo koplyčia stovi vos už kilometro nuo Gaurės miestelio, toks pat atstumas ją skiria ir nuo buvusio dvaro. Koplyčia skaičiuoja antrą šimtmetį (pastatyta 1914 m.), tačiau iki šiol neprižiūrima, nes neturi šeimininko – juridiškai jis neegzistuoja. Prieš dešimtmetį koplyčią savo žinion siekė perimti Gaurės bendruomenė, tačiau to padaryti jai nepavyko. Šis objektas buvo išbraukta ir iš saugotinų objektų sąrašo. Nesaugoma koplyčia it širšes medus vis dar masina lobių ieškotojus.

Daug visokių kalbų

Nežinančiam, kur yra Fišerio koplyčia, teks paklaidžioti, kadangi iš tolo jos nematyti, nėra ir jokios nuorodos. Ne ką lengviau sužinojus buvimo vietą – reikės pasukti galvą, kaip iki jos įveikti kelis šimtus metrų, nes nėra nei kelio, nei takelio, pamiškėje auga neišbrendami piktžolių sąžalynai. Nusprendus eiti per pievą, trijose vietose teks lįsti pro elektrinį piemenį, įveikti usnis ir dilgėles.

Visai netoli buvusios Gaurės dvarvietės (už 50 metrų) – Tauragėje gyvenančio Gintauto Trijonio sodyba. Vyras parodė tolumoje ant kalvelės augantį miškelį, aukščiausioje vietoje ošiantis išskirtinis gražus pušynas išduoda koplyčios vietą.

– Netoliese išlikę keli senoviniai dvarui priklausę pastatai. Fišerinė ten, kur didelis pušynas. Gaurės seniūnijos vizija koplyčią paversti muziejumi. Aš laikau save gauriškiu, esu kilęs ir mano jaunystė prabėgo Kunigiškiuose, čia netoliese, kitapus Šešuvies upės. Koplyčia – istorinis paveldas, reikėtų ją atnaujinti. Ten vieta tikrai daili, turi ji būti lankytina, – neabejoja Gintautas, savo sodyboje saugantis unikalias nuotraukas apie Gaurės dvarą ir koplyčią, žinantis jos istoriją. – Kai mokiausi Gaurės vidurinėje mokykloje, buvo karinis būrelis, tai Fišerio kalne buvo atidaryta šaudykla. Ten mes su mokytoju eidavome šaudyti.

Gintautas Trijonis. Reginos Genienės nuotrauka

Gintautas Trijonis teigia, kad nei paauglystėje, nei vėliau su bendraamžiais nebuvo nė karto įlindęs į Fišerio koplyčios rūsį. Jis gilus, apie 3 metrų, todėl ten įkritus gyvūnui ar žmogui įsmukus be pagalbos išsiropšti nebūtų galimybės. Prakirsta anga į rūsį iki šiol atvira, tamsa slepia jo vidų.

– Buvo tokių daug, kurie leidosi prie tų kriptų. Sklandė kalbos, kad ten gali būti užkastas auksas, dvarininkas palaidotas su brangenybėmis. Kriptas apdarkė, negražu. Tarybiniais laikais tą rūsį užmūrijo, bet paskui vėl kažkas prakirto skylę. Angą į rūsį ne kartą užmūrydavo ir vėliau, tačiau ją nuolatos išdaužydavo. Aplink koplyčią kasinėjo, su metalo detektoriais ieškojo lobių, – prisimena vyras. – Daug visokių kalbų buvo, kad Fišeris čia kažkur savo turtą užkasęs. Negirdėjau, kad kas nors čia būtų kažką radęs. Ten šabakštynas, gal nueisiu rudenį, kai žolės nebebus.

„Griūna ir viskas“

Antanas Kasputis. Reginos Genienės nuotrauka

Netoli Fišerio koplyčios pievose mėsinius gyvulius gano ūkininkas Antanas Kasputis. Ant brendančių per pievą žmonių jis nepyksta, jei tik jie nesibaimina besiganančių galvijų. Vyras prie koplyčios užsuka pavasarį, kai dar nėra žolės. Jis sako, jog kadaise koplyčią paremontavo, kad visai nenugriūtų, ant stogo šiferį uždėjo.

– Nėra jokio kelio iki koplyčios. Pernai Gaurės seniūnija buvo išpjovusi palei kanalą pamiškėje, o šiemet niekas nepjauna. Pernai dar buvo įmanoma praeiti, o dabar dilgėlynas baisus. Iš tiesų čia keliui nėra vietos palikta, man atmatavo iki pat kanalo pamiškėje, – kalbėjo Antanas, taisydamas nutrauktą elektrinį piemenį. – Koplyčios reikalai išvis nejuda, ji griūna ir viskas. Vaikystėje žiemą nuo šito kalno čiuožinėdavome. Mes ten nekasinėjome, nei į vidų lindome, nebuvome mes tokie. Seniau rasdavome prie koplyčios pakasinėta. Fišeris buvo bagotas žmogus. Mano baba pasakojo, kad ėjo pažiūrėti, kai jis buvo pašarvotas, atviram karste gulėjo balzamuotas, matė auksinį laikrodį.

Klaidinanti nuoroda. Reginos Genienės nuotrauka

Prie Boleslovo Fišerio (dvarą paveldėjo jo sūnus Jonas Fišeris) kapo koplyčios auga aukštos, labai gražios, išsišakojusios pušys, tikėtina, pasodintos tuomet, kai pastatyta koplyčia, nes kai kurių kamienai apie 2 metrų storio. Koplyčią supa 1,5 metro aukščio dilgėlynas, į jos vidų įtemptas medžio kamienas, maždaug viduryje juoduoja prakirsta anga. Trečdalis lentų nuo lubų nukritusios, plytos nutrupėjusios, ant sienų matyti išblukę padriki žodžiai. Stebėtinai puri žemė aplink koplyčią ir šalia storiausiųjų, seniausiųjų pušų.

Kebli situacija dėl klaidinančios nuorodos prie miškelio, kurio pakraštyje, ant aukščiausios kalvelės, stovi Šilerio koplyčia. Žvyrkelio šalikelėje nukreipiamasis kelio ženklas nurodo sukti į kairę, nes lygiagrečiai esančioje miško proskynoje bėga dviračių takas. Deja, proskyna važiuoti negalima, nes ji užtverta grandine, prie medžio pritvirtinta lenta įspėja, kad tai privati teritorija. Vietos gyventojai sakė, kad šis miškas privatus, matyt, to nežinojo pastatę šį ženklą.

Koplyčios perdengime išmušta anga, kodėl ten įtemptas medžio kamienas – galima tik spėlioti. Reginos Genienės nuotrauka

Išsaugoti svarbu

Iš Tauragės kilęs architektas Linas Krūgelis yra parengęs Fišerio koplyčios rekonstrukcijos projektą, jį Gaurės bendruomenei pristatė dar 2010 m. Architektas siūlo išmontuoti rūsio perdangą, kurią dažnai išlaužia vandalai, tuomet lankytojams atsivertų vaizdas į kriptas. Ši vieta ir dėl unikalaus kraštovaizdžio turėtų tapti traukos centru, ją būtų galima pritaikyti poilsiui ir kultūriniam pažinimui.

– Koplyčia buvo saugoma paveldosaugininkų, bet kažkodėl ją išbraukė iš saugotinų objektų sąrašo. Buvo graži idėja ją prikelti, su L.Krūgeliu turėjom pasekėjų ir palaikančią grupę, tačiau laimėjo tie, kurie buvo nusistatę prieš. Ir seniūnui ji nepatiko, bet už jo stovi daugiau žmonių. Nenoriu liesti skaudžios istorijos, aš negalėjau įgyvendinti savo idėjų dėl Gaurės krašto ateities, – „Tauragės kurjeriui“ sakė Irena Laugalienė, buvusi ilgametė Gaurės bendruomenės pirmininkė. – 2011 m. rašėme prašymą savivaldybei, kad koplyčią pripažintų bešeimininkiu turtu ir perduotų bendruomenei. Tačiau geros idėjos buvo numarintos. Gaurę aš mačiau kaip turistinį kraštą.

Fišerio koplyčia. Reginos Genienės nuotrauka

Kultūros paveldo departamento Tauragės teritorinio skyriaus specialistai „Tauragės kurjeriui“ patvirtino, kad Fišerio koplyčia nėra saugotinas kultūros paveldo objektas. Vis dėlto Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorės pavaduotojas-vyriausiasis fondų saugotojas, istorikas Darius Kiniulis teigia, kad Fišerio koplyčia Tauragės krašto istorijai yra svarbi.

– Ją reikėtų rekonstruoti, nes tai mūsų dvarų palikimas, kurio mes savo rajone turime itin mažai. Ji gražios architektūros. Ypatingai svarbios istorijos nėra, bet kaip dvarų paveldo dalis ir kaip architektūros paminklas tikrai vertinga, – neabejoja D.Kiniulis. – Ten buvau nuvykęs užpernai, žiemą, per ganyklas ėjau. Stogas buvo normalus, o visa kita – baisiai. Jei pritaikant lankymui, reikėtų takelį įrengti ir rodyklę. Koplyčia turėtų būti saugoma kaip kultūros paveldo objektas, dabar nesaugo, o kodėl – nežinau. Fišeris nebuvo valstybinio lygmens asmuo, tai jo palaikų tirti nereikia, būtų brangu, reikėtų juos gražiai sudėti į dėžutę ir sutvarkius koplyčią užmūryti.