Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Skaudvilės bendruomenės mėgėjų teatras mini savo veiklos dešimtmetį – per tą laiką surengti 67 pasirodymai Lietuvoje. Teatro vadovas ir režisierius Sigitas Kancevyčius pasakoja apie nueitą kūrybinį kelią, akies krašteliu leidžia žvilgtelėti į teatro užkulisius. „Vaidinimai sukuria dvasiškai jaukią buvimo ir bendravimo aplinką, vienija šeimas ir kaimynus, sušvelnina kartų prieštaravimus. Išmintis ir jaunystė ne priešinami, o eina vieno tikslo kryptimi“, – teigia režisierius.
Suartino meilė scenai
Skaudvilės bendruomenės mėgėjų teatras debiutavo 2010 m. balandžio 9 d. nerenovuotuose Skaudvilės kultūros namuose, suvaidinęs Viktoro Galinaičio komediją „Vaiduokliai“. Pirmajame spektaklyje vaidino Rūta Medinienė, Vilius Januševičius, Eligijus Gerulis ir iki šiol scenoje į vaidmenis įsikūnijantys Regina ir Saulius Vingiai, Zita Jarašūnienė, Eugenija ir Justinas Kudirkai. Žydrė Macienė prie kolektyvo prisijungė šiek tiek vėliau.
– Pernai, atgaivinant spektaklį „Vaiduokliai“, gretas papildė talentingas jaunuolis Jorūnas Dobilas, šiuo metu studijuojantis Vilniuje. Nepaprastai džiaugiuosi Skaudvilės gimnazijos mokine Gabija Skarbaliūte. Kaip gerai, kad ji – tik devintokė ir dar negreitai išplasnos iš Skaudvilės, – džiaugėsi teatro vadovas Sigitas Kancevyčius. – Beje, Gabija į kolektyvą atvedė savo tetą Rūtą Gerulienę, kuri debiutuos naujausiame spektaklyje. Mūsų teatro kolektyvas jau žinomas Lietuvoje.
Mėgėjai aktoriai į sceną eina drąsiai, nes repetuoja tol, kol išmoksta įsijausti į vaidmenį ir nebebijo atsiverti žiūrovams. Dauguma jų turi ne tik vaidybinį talentą – Eugenija Kudirkienė ir Regina Vingienė siuvinėja, rašo eiles. Justinas Kudirka pagamina įvairias dekoracijas, yra scenografas ir inžinierius – braižo, apskaičiuoja, kad dekoracijos būtų kompaktiškos, modulinės ir gražios, suvirina metalą. Režisierius jam patikėjo sukurti naujausio spektaklio scenovaizdį.
– Dėkodamas kolektyvo nariams, išskirtinai dėkoju Kudirkams už vaišingumą ir svetingumą. Jų namai tapo mūsų kolektyvo namais – čia švenčiame, repetuojame, sandėliuojame dekoracijas. Be Kudirkų mūsų teatras būtų tikrai menkesnis, – pasakojo vadovas. – Šalia teatro kuriame žiūrovų bendruomenę. Mūsų bendruomeniškumo pradas stipriai išreikštas ne todėl, kad gimėme po bendruomenės skliautais, o todėl, kad teatrinėmis priemonėmis bendruomenę telkiame prie savęs.
Skaudvilės teatro įkūrėjas Sigitas Kancevyčius kolektyvą sveikina sukakties proga
S.Kancevyčius per dešimtmetį Skaudvilės bendruomenės teatre pastatė 6 skirtingų žanrų spektaklius, kurie buvo suvaidinti 67 kartus. Nuo pirmųjų kolektyvo gyvavimo metų rengiama mėgėjų teatrų šventė „Skaudvilės rampa“. Ši idėja režisieriui kilo norint pristatyti kasmet sukuriamus spektaklius, pasikviesti aktorių kolektyvus iš kitų rajonų. Teatras dažnai dalyvauja festivaliuose, renginiuose, vaidina ne tik Tauragės krašto, bet ir aplinkinių rajonų bendruomenėms. Apdovanotas prizais ir diplomais, Lietuvos liaudies kultūros centras jam suteikė aukštą trečiąją kategoriją.
Atgaivino teatrą Skaudvilėje
Derindamas darbą savivaldybės administracijoje, 2009 m. S.Kancevyčius Tauragės liaudies teatre pastatė du spektaklius, vieną jų suvaidino Skaudvilėje. Po premjeros, bendraudamas su žiūrovais ir išgirdęs jų norą turėti tokį pat teatrą, jis kreipėsi į tuometinį Skaudvilės bendruomenės pirmininką Arūną Beišį ir tuomet rajonui vadovavusį Praną Petrošių.
– Be Arūno Beišio man nebūtų pavykę. Jis pritarė mano idėjai, padėjo suburti teatro kolektyvą atsiųsdamas atrankai pretendentus į aktorius. Mudu dirbome mero patarėjais, todėl atsiklausėme darbdavio, ar galime užsiimti papildoma veikla. Jis neprieštaravo, – prisiminė S.Kancevyčius. – Repetuodavome vakarais pagal galimybę. Dešimt metų į Skaudvilę važinėju už savo lėšas, keletą metų kolektyvui vadovavau visuomeniniais pagrindais. Sakau tai todėl, kad dar yra manančių, jog kultūros srityje dirbantiems eiliniams darbuotojams mokama per daug ir jie padaro per mažai.
Nors pirmosios Skaudvilės bendruomenės aktorių repeticijos vyko 2009 metų pabaigoje, tačiau jie savo gimtadienį žymi 2010 m. balandžio 9 d., kai suvaidino pirmąjį spektaklį. Anuomet Tauragės krašto laikraščių antraštės skelbė: „Skaudvilėje – mažas stebuklas: gimė teatras“, „Skaudvilėje teatras atgimė po 45 metų“. Tai buvo svarbus Tauragės krašto kultūros įvykis.
– Buvo niuansų. Dėl politinių intrigų prabėgus metams man pasakė, kad toliau kolektyvas dirbs be manęs. Išėjęs Baltrušaičiuose įkūriau bendruomenės teatrą, 6 metus vaidinome, vykome net į Tilžę, – prisiminė režisierius. – Po pusmečio manęs paprašė grįžti į Skaudvilės bendruomenės teatrą. Su dviem kolektyvais buvo nepaprastai sunku dirbti, neturėjau laisvalaikio, dažnai vykdavome į renginius. Juk tuo metu savivaldybėje dirbau pagrindinį darbą.
Įvairialypis kūrėjas
S.Kancevyčius – ne dramaturgas, rašyti pjeses spektakliams pradėjo vadovaudamas teatrui Skaudvilėje. Pasak jo, sunkiausia pasirinkti kūrinį, nes kolektyve aktorių yra kiek yra, be to, jie – ne profesionalai. Mėgėjų teatre dirbama tipažų principu – aktoriui skiriamas toks vaidmuo, kuriam artimos jo žmogiškosios savybės. Ieškodamas tinkamo kūrinio režisierius perskaito dešimtis knygų, neradęs – sukuria pats. Lietuvos mėgėjų teatrų kolektyvų režisieriai pagal jo parašytas pjeses stato spektaklius.
– Teatras – mano išsilavinimas. Studijavau kultūros mokslus pašauktas širdies. Tai atėjo su motinos pienu – tėvelis buvo stalius, muzikantas ir fotografas, mamytė šoko tautinius šokius, domėjosi poezija. B.Baltrušaitytės bibliotekoje dirbdamas direktoriumi apsigyniau menotyros magistro laipsnį, – kalbėjo S.Kancevyčius, šiuo metu vadovaujantis Pagėgių kultūros centrui.
S.Kancevyčius prieš trejus metus išleido knygą „Bendruomenė ir teatras“. Jis – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, turintis kūrėjo statusą. Save jis vadina įvairialypiu žmogumi, pavargęs nuo literatūrinės kūrybos fotografuoja žmones. Tai jam atrodo neišsemiama tema, kuriai niekad nepritrūks minčių, idėjų ir įdomių veidų.
– Fotografavimas nėra tik nuspausti mygtuką. Prieš tai daug bendrauji, kol žmogus atsiveria, parodo sielą. Aš buvau vienintelis fotomenininkas Lietuvoje, fotografuojantis cirką. Cirko artistai labai uždari, nelengva įgauti jų pasitikėjimą – turi būti psichologas, analizuoti, pasitelkti teatro elementus, literato gebėjimus. Literatūra – visų menų pagrindas, – sakė S.Kancevyčius.
Jubiliejaus proga – premjera ir padėka
Skaudvilės bendruomenės mėgėjų teatro 10-mečio šventė buvo suplanuota balandžio 4 d., kai turėjo vykti tradicinė „Skaudvilės rampa“. Šiai progai teatras pastatė naują spektaklį, pasikvietė svečių. Planus sujaukė karantinas.
– Naują spektaklį „Keista diena“ vis dėlto rodysime šiais metais „Skaudvilės rampoje“, kai baigsis karantinas. Tai chuliganiškas spektaklis. Vaižganto pjesėje „Žemės ar moteries“ įsijaučiau į rašytojo charakterį, stilistiką, bandžiau įsivaizduoti, kaip tą pačią temą pjesėje Vaižgantas nagrinėtų šiais laikais. Manau, čia toks geras chuliganizmas, – kalbėjo režisierius. – Nemažai palikau rašytojo frazių, tuos pačius personažus, jų vardus ir pavardes. Perrašiau Vaižganto pjesę, bet tema liko ta pati.
S.Kancevyčius už pagalbą ir paramą dirbant su Skaudvilės bendruomenės aktorių kolektyvu dėkoja Tauragės kultūros centro direktoriui Virginijui Bartušiui, Skaudvilės kultūros namų vadovei Rasai Bartkuvienei, šios įstaigos darbuotojoms Vitalijai Gudavičienei ir Ilonai Žukauskienei, skaudviliškiui verslininkui, Tauragės garbės piliečiui Jonui Bakšui, Skaudvilės bendruomenės pirmininkui Vidui Bičkui, bendrakursei, Šiaulių dramos teatro aktorei Nomedai Bėčiūtei.
– Nepaprastai dėkingas esu ir savo pedagogui, profesoriui Petrui Bielskiui, kuris labai sunkiu momentu įkvėpdavo mane dirbti toliau. Man teko garbė Klaipėdos universitete būti šios nepakartojamos asmenybės studentu ir tuo labai didžiuojuosi, – sakė S.Kancevyčius. – Jubiliejaus proga sveikinu buvusius ir esamus aktorius, rėmėjus, pagalbininkus ir žiūrovus.
