fbpx

Klebonas Marius Venskus siekia, kad Tauragė turėtų savo Lurdą

Dalintis:

Ne vienas Lietuvos miestas turi savo Lurdą. Pastačius jį Tauragėje piligrimų kelias driektųsi ir per Tauragę. „Šiandien Lurdai – ne tik sakraliniai statiniai, bet ir miesto istorijos, kultūros, religijos, kraštovaizdžio ir architektūros dalis“, – sako Tauragės dekanato vadovas, Švč. Trejybės parapijos klebonas Marius Venskus.

Klebonas Marius Venskus pastebėjo, kad Lietuvoje Lurdų tinklas jau gana platus, todėl vis labiau populiarėja piligriminės kelionės. Keliautojai, norėdami pažinti miestelius ir miestus, neretai keliauja pagal Lurdų išsidėstymą šalyje. Tauragės rajone tokių sakralinių statinių nėra, tačiau Tauragės dekanato parapijose yra – jie stovi Vilkyškių ir Nemakščių miesteliuose.

– Pandemijos metu Lietuvoje užgimė religinis turizmas, lietuviai iš naujo atranda Lietuvą. Sekmadieniais labai dažnai matau svečių, atvykusių iš įvairiausių Lietuvos kraštų. Žmonės organizuojasi į piligrimystės keliones, lanko šventas vietas, – kalbėjo kunigas. – Lietuvoje iš viso yra 56 Lurdai, tai kodėl negalėtų būti ir Tauragėje? Juk tai skatintų pažinti mūsų kraštą, ne tik istorinę, bet ir katalikiškąją jo dalį. Šiandien Lurdai – ne tik sakraliniai statiniai, bet ir miesto istorijos, kultūros, religijos, kraštovaizdžio ir architektūros dalis.

Lurdui numatyta erdvė tarp bažnyčios, kryžiaus ir bažnyčiai priklausančio pastato Gintaro gatvėje. Reginos Genienės nuotrauka

Marius Venskus ako, kad daugelis tauragiškių eidami pro bažnyčios šventorių ir šalia stovintį  Italijos katalikų dovanotą kryžių dažnai stabteli ir grožisi atsiveriančiu kraštovaizdžiu. Todėl jam kilo mintis šioje vietoje įrengtas skverą, kuriame stovėtų Lurdas, žmonės galėtų šioje miesto vietoje būriuotis, prisėsti ant suolelių, pasigrožėti Jūros upės vingiu. Prie Lurdo tauragiškiai galėtų įsiamžinti po krikšto sakramento ar kitomis progomis. Klebono nuomone, naujoji erdvė suaktyvintų miesto gyvenimą ir jį pagražintų.

– Erdvė Lurdui – pieva tarp kryžiaus ir namo (Gintaro g. 22). Šį namą nusipirkome socialinei veiklai vykdyti, įkursime senelių dienos centrą. Priešais – Meilės alėja, kitoje pusėje – bažnyčia. Išklotume trinkelėmis, įrengtume apšvietimą. Bet kada atėję prie Lurdo žmonės galėtų uždegti žvakutę, pasimelstų, parymotų. Būtų ir stendas turistams, ką jie gali Tauragėje pamatyti ir pažinti. Mes patys prižiūrėtume švarą ir tvarką, – patikino M.Venskus. – Eisiu į savivaldybę, kad panaudos pagrindu šioje vietoje duotų sklypą. Kaip valdžia nuspręs, taip ir bus.

Lurdui numatyta erdvė tarp bažnyčios, kryžiaus ir bažnyčiai priklausančio pastato Gintaro gatvėje. Reginos Genienės nuotrauka

2023 m. Tauragė bus Lietuvos kultūros sostinė, todėl klebonas norėtų, kad katalikų bendruomenė galėtų bendradarbiauti su savivaldybe – ta proga Lurdas taptų gražiu akcentu nuo katalikų bažnyčios. M.Venskus džiaugtųsi, jei Lurdo atidengimo diena būtų gegužės 1-oji, nes tuo metu vyksta litanijos malda prie Lurdų, arba spalio 1-oji, kai prasideda rožinio mėnuo. Jis neabejoja, kad statybos neužsitęs, kadangi parapijiečiai labai bendruomeniški, darbštūs, greitai susivienija bendram tikslui.

– Žmonės palaiko ir pritaria šiai idėjai. Susitarsim, gal kas nors norės, kad Lurde būtų dalelė skirta jų pačių, jų šeimos ar artimųjų garbei, gal kiekvienas padovanos po didesnį ar mažesnį akmenį. Juos talkos metu sumūrysime, taip visi kartu pastatysime. Nežinau, kokio dydžio Marijos statula bus, su parapija svarstome, kad ji neužgožtų kraštovaizdžio, tarsimės su specialistais, – atviravo kunigas, rodydamas, kad sakralinis statinys turėtų stovėti prie trijų medžių kamienų, o šonuose liktų atviras vaizdas, toks, koks yra dabar.

Dalintis:

About Author

Regina Genienė

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ žurnalistė

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą