Kreivėnų malūnas savivaldybei per brangus

Tauragės rajono savivaldybės taryba, baigiantis 2025-iesiems, leido administracijai nupirkti Kreivėnų malūną be priklausinių, o tik su žeme – procedūros prasidėjo, bet su malūno savininku iki šiol suderėti nepavyko. Pirkimo procedūrą savivaldybė nutraukė.

Kokia Kreivėnų malūno ateitis, ar jau padėtas taškas ir jis prarado paskutinę galimybę būti rekonstruotas bei perduotas ateities kartoms? Kodėl Kreivėnų malūno pirkimo komisija nepritarė savininko pasiūlytai kainai, atskleidė savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Rakauskienė.

– Buvo turto vertinimas. Įstatyme yra numatyta, kaip savivaldybė gali įsigyti turtą, ir kad turto vertinimo kaina negali viršyti dešimties procentų. O ji, mums pasiūlyta kaina, ją viršijo. Yra kitos aplinkybės, kad galima pirkti už didesnę kainą, bet šitam pakankamam ekonominiam pagrindimui mes, komisija, neįžvelgėme. Todėl buvo nutarta nutraukti procedūras, – kalbėjo G.Rakauskienė.

Savivaldybei ilgai nepavyko nupirkti ir Tauragės banko rūmų. Vyko derybos su pastato savininku dėl kainos. Tai ar jau galutinis taškas padėtas dėl malūno įsigijimo?

– Kol kas. Nesakome, kad negrįšime prie šitų procedūrų. Gal savininkas apgalvos, čia ne verslas yra, kad pastoviai derėtis ir panašiai, mes turime oficialias procedūras, tai šios procedūros neįvyko. Galbūt sugrįšime kitais metais, – pasvarstė administracijos direktorė.

G.Rakauskienė pabrėžė, kad savivaldybė turi gerą naujieną dėl istorinės Lauksargių geležinkelio stoties, kurią nemokamai perėmė iš Turto banko.

– Ten reikės investicijų, nes stotis yra Mažosios Lietuvos kalvė, toks židinys, traukos objektas. Mes džiaugiamės ir turime ten investuoti. Turime planų, minčių, ieškome investicijų. Ir bendruomenė įsitraukusi. Ateityje turėsime objektą, kuris bus garsus visoje Lietuvoje. O Kreivėnų malūnas kol kas nėra toks prioritetas, kai gavome tokios vertės turtą, kaip Lauksargių geležinkelio stotis, – sakė G.Rakauskienė.

O kiek Kreivėnų malūnas įvertintas?

– Ten žemės sklypas vertintas, kaip pastatas, kaip malūnas. O ten realiai tik plytos vertintos. Apie kokius keturis tūkstančius, gal daugiau, – konstatavo administracijos direktorė.

Ar malūno savininkas verslininkas A.K.Čeliauskas prašo už malūną keliasdešimt kartų daugiau?

– Taip. Visada taip būna valstybėje, kai savininkai įsivaizduoja, kad kiek užsiprašys, tiek valstybė ar savivaldybė mokės. Tikrai taip nėra. Mes racionaliai vertiname turto vertę, priėmėme sprendimus, beje, komisija yra kompetentinga – ir teisininkai, ir finansininkai, ir ekonomistai. Tai tos komisijos toks sprendimas. Yra mokesčių mokėtojų pinigai, mes už juos atsakome teisės aktų nustatyta tvarka, esame valstybės tarnautojai, dirbame atsakingai, – reziumavo G.Rakauskienė.

Paskambinus UAB „Čelta“ direktoriaus Algirdo Kazio Čeliausko mobiliuoju numeriu, paklausiau, kodėl su savivaldybe nepavyksta susiderėti dėl Kreivėnų malūno, gal ji nori per pigiai jį nupirkti.

– Tą klausimą palikime dar atvirą. Nieko nekomentuosiu. Pagalvosime, ką ateityje darysime su tuo malūnu, – nedaugžodžiavo verslininkas, pasiteisinęs, kad turi ir kitų problemų.