fbpx

Kultūros namus privatizuos, kai jie bus visai nuniokoti?

Dalintis:

Praėjusią savaitę Kęsčių kaime apsilankę tauragiškiai buvo šokiruoti, pamatę pro išdaužytus kultūros namų langus ir duris besiplaikstančią liepsną. Grįžę paskambino į “Tauragės kurjerio” redakciją. Apie šį apleistą pastatą laikraštyje buvo rašyta prieš keletą metų, bet tuomet jis dar buvo su durimis, o langai buvo užkalti fanera. Tuomet kalbėta apie buvusio kultūros namų pastato privatizavimą.
Kažkada buvo geriausi1972 metais Kęsčiuose buvo pastatyti vieni gražiausių ir erdviausių kaimo kultūros namų, bet dar ne monstras, kaip buvo statoma gerokai vėliau. Didelė salė, gerai įrengta scena, erdvi fojė – lankytojams būriuotis, šokiams rengti, darbo kambariai kultūros darbuotojams, bibliotekininkams. Dabar vietoje langų ir durų – skylės, aplinkui mėtosi storo vitrinos stiklo šukės, viduje viskas išlaužyta, išdaužyta, pilna šiukšlių, prie sienos – išdegęs plotas. Sveikas likęs tik pastato mūras. Fotografuojant nuniokotą kultūros židinį pakalbinęs vietinis gyventojas Klemensas liūdnai sakė, kad tai vietinio jaunimo ir paauglių siautimo rezultatas. Kiti kaimiečiai sakė, kad nuo pavojingų žaidimų su ugnimi gali nukentėti sublokuotas pastatas, buvusi kolūkio kontora. Ji buvo privatizuota po kolūkių likvidavimo. Pakalbintas dabartinis šio pastato savininkas Edvardas, pagal verslo liudijimą besiverčiantis medienos apdirbimu, sakė, kad nusibodo vaikyti aplinkui siaučiančius padaužas. Jam būtų geriau, kad likęs tuščias niokojamas pastatas būtų kuo greičiau privatizuotas. Jei būtų paskelbtas šio pastato pardavimo aukcionas, jis neatmetė galimybės, kad jį pirktų, kurtų medienos perdirbimo įmonę.Griauti lengviau negu kurtiPasibaigus kolūkių epochai Kęsčiuose liko nemažai nenaudojamų pastatų. Fermos, sandėliai, vaikų darželis, valgykla, buvusi kontora pritaikyti kitoms reikmėms, niokojami tik buvę kultūros namai. Nijolė Pauparienė naujuosiuose Kęsčių kultūros namuose pradėjo dirbti lygiai prieš trisdešimt metų. Netrumpai dirbo su ilgamečiu kultūros darbuotoju tėvu Pranu Salduku. Anuomet šie kultūros namai plačiai garsėjo pučiamųjų instrumentų orkestru, kaimo kapela. Dabar Kęsčių kaimo kultūrinio darbo organizatorė dirba už pusę etato. Turi tik moterų vokalinį ansamblį, vasarą rengia kaimo šventę, dirba su vaikais – kartu su bibliotekininke rengia popietes, kartais bendradarbiauja su Žygaičių gimnazijos Kęsčių pradiniu skyriumi. Jaunimui jokių renginių nėra, vargu, ar jų bus, nes po to, kas atsitiko su buvusiu kultūros namų pastatu, į ugdymo įstaigos padalinį jaunimą baugu įsileisti.Mano, kad niokojimą paskatino konfliktaiNijolė sako, kad po kolūkių griūties darbo sąlygos kultūros namuose labai pablogėjo – jie liko nešildomi. Kai atsilaisvino patalpos pradinėje mokykloje, ten iš šaltų kultūros namų buvo perkelta biblioteka, skirtas kambariukas kultūrinio darbo organizatorei. Tačiau jaunimas vis dar rinkdavosi į šaltus kultūros namus. Žaidė krepšinį, tenisą. Krepšinio mėgėjai atvažiuodavo net iš Lauksargių. Kalbama, kad po kilusio konflikto su svečiais prieš trejus metus buvo išdaužyti pastato langai. Seniūnija pasirūpino, kad jie būtų užkalti fanera, tačiau ir ji buvo išlaužyta. Pasklidus gandui, kad pastatas bus privatizuotas, prasidėjo pats didžiausias siaubimas. Kalbinti žmonės neslėpė, kad tai vietinių  jaunuolių ir paauglių darbas. Kultūrinio darbo organizatorė sakė, kad buvo prašyta policijos pagalbos. Kai kurie niokotojai buvo nustatyti, bet tai nepadėjo, pastato niokojimas tęsiasi. Visų kalbintų žmonių nuomonė viena: gėda dėl šio pastato niokojimo, tačiau tai sustabdyti gali tik jo privatizavimas. Šią nuomonę patvirtina ir tai, kad sublokuotas pastatas – buvusi kontora, niekada nebuvusi be šeimininko, tokio blogo likimo išvengė. Buvusių kultūros namų pastato mūras dar tvirtas, pastatą dar galima sutvarkyti ir kam nors panaudoti. Ilgai laukiant ilgapirščiai gali pradėti ardyti plytas.Jaunuoliai ir vaikai po vienu stogu neišsiteksPasak Žygaičių gimnazijos Kęsčių pradinio skyriaus mokytojos Bronislavos Juodienės, ugdymo įstaiga atvira kaimo bendruomenei – į renginius kviečiami moksleivių tėveliai, bet jaunimo renginiams ten – ne vieta. Mokyklos pastatas – panašaus amžiaus, kaip ir buvę kultūros namai. Tačiau ten visiškai kitas vaizdas, nors pastatas prašosi remonto, bet jis rūpestingai prižiūrimas. Trys mokytojos ir mokinukai gimnazijos pradžios skyrių išpuošė piešiniais, lankstiniais, įvairiais darbeliais. Kartu su parengiamąja grupe skyriuje mokosi dvidešimt vaikučių. Moksleivių palaipsniui mažėja, B.Juodienė mena, kad mokinukų Kęsčiuose yra buvę net 35. Sena tvarka – ne visuomet geraNuo seno galioja keista tvarka, kad kaimo pradinių mokyklų pastatais ir kultūros namų patalpomis, jų priežiūra, eksploatacija rūpinasi kaimų seniūnijos, tačiau darbuotojai pavaldūs Švietimo skyriui arba Kultūros centrui. Ši keista tvarka dabar darosi nebesuprantama – nebeliko pradinių mokyklų, visos jos tapo pagrindinių, vidurinių mokyklų ir gimnazijų padaliniais. Kaimuose labai susiaurėjusi kultūrinė veikla – nebeliko kultūros namų, tik Kultūros centro filialai, kuriuose yra nuo pusės iki pusantro etato. Dėl vaikų mažėjimo uždarinėjami ir toliau bus uždarinėjami pradiniai skyriai. Bet kaimuose kuriasi bendruomenės, kurioms reikalingos patalpos. Kęsčių kaimo gyventojai mano, kad jei kaime būtų įkurta bendruomenė, kultūros namų pastatas būtų išsaugotas. Žygaičių seniūnas Vytautas Juška mano, kad Kęsčių kultūros namų pastatas dabartiniams laikams buvo per didelis, brangu jį apšildyti. Kaimo reikmėms pakanka pradinės mokyklos pastato, be to, mažėjant vaikų, jame atsiras daugiau laisvų patalpų. Seniūnas sutinka su nuomone, kad kultūros namų pastatą būtina privatizuoti, tikina, kad vėlinama tai daryti. Privatizavimas – ilgai trunkantis procesasŽygaičių seniūnas Vytautas Juška pasakojo, kad prieš keletą metų kreipėsi į rajono savivaldybę su prašymu privatizuoti buvusį Kęsčių kultūros namų pastatą. 2004 metais šį prašymą įvertino savivaldybės administracijos sudaryta komisija ir pritarė privatizavimui. Šis objektas buvo įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą. Pagal nustatytą tvarką savivaldybės administracija privatizavimui privalo gauti Vyriausybės pritarimą. Pernai lapkričio 20 d. Vyriausybė pritarė, kad pastatas būtų privatizuotas. Maždaug per dvejus metus po komisijos išvadų dėl privatizavimo pasistūmėta tik tiek. Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus vyr. specialistė Rimantė Zuokaitė sakė, kad dabar liko atlikti kadastrinius matavimus, kad prie šio pastato būtų galima priskirti sklypą. Reikia parengti privatizavimo programą, ją patvirtinti Taryboje. Su kadastriniais matavimais užtrukta todėl, kad turi būti skelbiamas šių paslaugų pirkimo konkursas. Pasak R.Zuokaitės, tikėtina, kad buvę Kęsčių kultūros namai bus privatizuoti dar šiemet. Pastatų privatizavimas – ilgai trunkantis procesas. Suprantama, kad svarbių dalykų negalima daryti strimgalviais, tačiau blogai, kai privatizavimo procesas trunka ilgai, nuniokojami pastatai. Rajone, ir toje pačioje Žygaičių seniūnijoje, buvo ne vienas toks atvejis, kai nebeliko ką privatizuoti, labai dažnai pastatų likučius reikėjo griauti.

Žymos:
Dalintis:

About Author

Skaitomiausias Tauragės krašto naujienų portalas

Palikite komentarą