Lomiai: sumažėjus vaikų, sprendžiamas pastatų likimas

Dalintis:

Lomių kaimo bendruomenė sušaukė visuotinį susirinkimą ne tik pasidžiaugti nuveiktais darbais, bet ir aptarti svarbius reikalus. Opiausia problema – vis labiau tuštėjantys pastatai. Lomiškiai ieško sprendimų, kaip juos išsaugoti ir suskubti pritaikyti bendruomenės reikmėms.

Lomių bendruomenės pirmininkė Elena Bazinienė pasakojo, kad aktyviausi kaimo gyventojai jau kiek anksčiau diskutavo, ką daryti su šiuo metu nereikalingomis erdvėmis, tačiau vieningo sprendimo taip ir nepriėmė. Didžiulis galvosūkis – nenaudojama viena kultūros namų pusė, ši pastato dalis trijų aukštų.

– Pirmas ir trečias aukštai yra privatūs. Savivaldybei priklausančiame antrame aukšte buvusi sporto salė ir kabinetai jau nereikalingi sumažėjus vaikų. Patalpos, nešildomos ir neprižiūrimos, gali supelyti, – kalbėjo E.Bazinienė. – Ieškom žmonių su idėjomis, iš užsienio atvykę gal pateiks pasiūlymų.

Jokia paslaptis – greitai visai ištuštėti gali ir Lomių mokykla. Laikinai šiai mokyklai vadovaujanti Edita Lelienė priminė, kad sausio mėnesį mokykla bus reorganizuojama į pradinę, ją planuojama prijungti prie kitos mokyklos. Suskaičiavus vaikus paaiškėjo, kad kitais mokslo metais pirmokėlių Lomiai nesulauks, antrokų bus 3, trečiokų – 2, ketvirtokų – 7. Iš viso per keturias klases – 12 mokinių. Tiek pat mokinių planuojama ir mišrioje priešmokyklinėje grupėje: 6 metų – trys, 5 m. – penki, trejų ir ketverių metukų – po du vaikučius. Tikėtina, jog viena mokytoja turės dirbti su trimis klasėmis, bet seniūnas nuramino, kad po metų gali prireikti dar vienos mokytojos.

Lomių kultūros namų viena pusė visai nenaudojama

Dauguma Lomių kaimo gyventojų pensinio amžiaus, todėl ištuštėjusiuose pastatuose buvo pasiūlyta įsteigti senelių namus. Svarstoma ir apie savarankiško gyvenimo, slaugos namus, kai kurie lomiškiai čia norėtų įkurti keletą darbo vietų. Kiti siūlo prisivilioti jaunas šeimas ir joms čia įrengti butus.

Seniūnas Jonas Samoška svarstė, kad savivaldybei nupirkus trečiąjį ir pirmąjį pastato aukštus iš privatininkų ir juos sutvarkius, galima būtų įkurti kompleksą: mokyklą, darželį, vaikų dienos centrą viename pastate. Tačiau kai tiek mažai vaikų, valdžiai to daryti neapsimoka. Jei bendruomenė parašytų socialinio verslo projektą, gal dalį lėšų skirtų ir savivaldybė.

– Aš kalbėjau su pirmo ir trečio aukšto savininkais. Jeigu jie prisidėtų prie stogo perdengimo, tai seniūnija pasirūpintų, kad per žiemą antras aukštas būtų išblizgintas, rugsėjį ten galėtų įsikurti mokyklinukai ir darželinukai, – sakė seniūnas. – Idėja, iniciatyva turi kilti iš pačios Lomių bendruomenės.

Pirmąjį ir trečiąjį pastato aukštus savininkai pardavinėja jau trečius metus, už patalpas prašo 10–12 tūkst. Eur. Tik pirkėjų neatsiranda. Dešimt metų seniūnaičio pareigas Lomiuose einantis Algimantas Ramanauskas pasakojo, kad ne kartą lopė, smala dengė kiaurą stogą.

– Tam kartui skyles užkišom. Aš siūlyčiau nugriauti viršutinius aukštus ir įrengti tik pirmą aukštą, čia viską sutelktų, – mintimis dalijosi seniūnaitis. – O geriausias variantas – parduoti komerciniams tikslams. Gal steigti senelių namus, kad vokiečiai čia atvažiuotų.

Seniūnas J.Samoška apgailestavo, kad jo siūloma puikios būklės Šakviečio mokykla (ten tebeveikia biblioteka ir medicinos punktas) netiko Adakavo socialinių paslaugų namų gyventojams, nes, pasak šio centro direktorės Kristinos Anulienės, neatitinka keliamų reikalavimų. Seniūno nuomone, ten įkuriant grupinio gyvenimo namus jų pritaikymui būtų užtekę 30 tūkst. Perkant naujus namus išleista 300 tūkst. Eur.

Dalintis:

About Author

Regina Genienė

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ žurnalistė

Palikite komentarą