Medelyne pasėtos gilės šiltai apklotos laukia pavasario

Senovėje lietuviams ąžuolas buvo šventas medis, jo rykštėmis draudė plakti baudžiauninkus, o nukirtusiems ąžuolą grėsė net mirties bausmė. Ąžuolai ir dabar vertingiausi Lietuvos medžiai, o kad jie neišnyktų, rūpinasi medelynai. Giles šį rudenį jau pasėjo Tauragės medelynas. Šilta apklotos durpėmis jos laukia pavasario.

Tauragės medelyne trumpas atokvėpis – pagrindiniai darbai atlikti, 25 sezoniniai darbininkai išleisti poilsio. Darbo žiemos sezonui liko tik dviem nuolatiniams darbuotojams – jie šildo patalpas, valys ir stumdys sniegą. Šį rudenį Tauragės medelynas nerinko kankorėžių sėklų, kadangi Dubravos (Kauno r.) medelyno šaldytuvas, kuriame laikomos kankorėžių sėklos iš visos Lietuvos, jau pilnas.

– Dubravos medelynas sėklų turi sukaupęs 6 metams, nori jas sunaudoti, todėl mes jų nerinkome. Anksčiau reikėdavo daugiau sėklų, nes sėklas medelynai sėdavo atvirame grunte. O dabar, pasikeitus technologijoms, sėklų reikia mažiau, nes Dubravos ir Panevėžio medelyne-daigyne jos po vieną sėjamos į konteinerius – nedidelius vazonėlius. Šiltnamyje medelių priežiūra kokybiškesnė, sėklos geriau sudygsta, – pasakojo Tauragės medelyno vadovas Modestas Žutautas. – Ąžuolo gilių šį rudenį surinkome beveik 4 tonas.

Pasak medelyno vadovo, šiemet gilių derlius vidutiniškas, yra buvę ir derlingesnių metų. O kai ąžuolai gilių subrandina nedaug, jas nuskabo sulesa paukščiai, todėl miškininkams mažai telieka. Šį rudenį tauragiškiai gilių rinkti važiavo į Jurbarką, nes jų medynuose gilės gausiau užderėjo.

– Sėkliniai ąžuolai pas mus šiemet truputį mažiau derėjo. Jų turim daugiau, bet tik vienas atitiko reikalavimus, kurio giles mums rinkti leido Valstybinė miškų tarnyba. Jai pranešame gilių rinkimų dienas, perduodame rodiklius, o ji kontroliuoja, – kalbėjo M.Žutautas. – Panemunės regioniniame parke yra fantastiškas 8 ha ąžuolynas, tai kolegos patys prisirinko ir mums užteko. Giles sėklai rinkti galima tik iš sėklinių medynų, jei gilės juose nedera, iš kitų vietų nerenkame.

Laukai, kuriose pasėtos gilės, užkloti durpių sluoksniu, kad žiemą neperšaltų. Modesto Žutauto asmeninio albumo nuotrauka

Surinktos gilės iš pradžių merkiamos į vandenį, išrenkami šapeliai, lapai, nukritusios gilių kepurėlės. Netinkamos sėti gilės iškyla į vandens paviršių.

– Iki sėjos giles paskleidžiame ant šalto paviršiaus, kad nesudygtų anksčiau, nei reikia. Laikome vėsiai, sausai, vis pamaišome, – aiškino specialistas. – Vienintelis Lietuvoje Panevėžio medelynas yra įsigijęs šaldytuvą gilėms laikyti, tai didžiulė naujovė Lietuvoje. Tokiame šaldytuve dvejus metus galima išlaikyti apie 20 tonų gilių, kad būtų ką sėti ir nederlingais metais.

Kadangi modernių technologijų Tauragės medelynas neturi, dalį surinkto gilių derliaus nuvežė į Panevėžio medelyną, o dalį spalio  mėnesį pasėjo ir mulčiavo durpėmis, kad žiemą neiššaltų. O kad gilių neišknistų šernai, tikrina, ar tvoros tvirtos.

– Mums kenkia ir pelės. Užuodusios gilę ją tempia net iš po sniego. Būna kuriozų: pavasarį  matome, kad išdygęs ąžuoliukas lenda atgal į žemę – paaiškėja, kad sudygusią gilę į urvelį traukia pelės. Anksčiau yra paknisę šernai, bet tikriname tvoras ir bėdos nėra. Žvėriukų atbaidymui naudojame repelentus – dėl nemalonaus kvapo jie nebenori medelių graužti, – teigė miškininkas. – Šiemet medelyną labai puolė grambuoliai – jei ne tvoros, šernai būtų labai daug išknisę ieškodami gardžių vabalų.