Paskaitoje – apie žydų gyvenimą stalinistiniais metais

Vakar Tauragės pilies menėse žiūrovai gausiai susirinko į muziejininkės Aušros Rožankevičiūtės paskaitą apie žydų tautos gyvenimą stalinistiniu laikotarpiu. Paskaitos metu skaityti amžininkų, tuo metu buvusių vaikais, prisiminimai. Vėliau pristatyta paroda „Lietuvos žydai už geležinės uždangos“.

Antradienį, Tauragės pilies menėse buvo tęsiamas projektas „Vaikas karo akivaizdoje: istorija, atmintis ir patirtys“.  Šįkart susirinkusių dėmesiui vyko muziejininkės Aušros Rožankevičiūtės paskaita „Būti žydu Lietuvoje. Stalinistinio laikotarpio patirtys“. Paskaitos metu susirinkusiems pasakota, kaip šį sudėtingą sovietizacijos laiką išgyveno žydų tautos atstovai. Kaip dėstė Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus muziejininkė, daugiau lietuvių laukė ateinant nacių, mat vylėsi taip išsaugoti nepriklausomybę, o štai žydai labiau tikėjosi sovietų – nors numanė, kad laukia nesaldus gyvenimas.

Pasak A.Rožankevičiūtės pateiktų duomenų, 1941 metais Lietuvoje gyveno daugiau nei 208 tūkst. žydų. Tauragėje jų buvę daugiau nei 4 tūkst. Valdžią perėmus sovietams, daug šios tautos atstovų įsitraukė į valdžios struktūras, nes buvo pakankamai raštingi. Vis dėlto, rusams perėmus visą kontrolę, prasidėjo stiprus rusinimo procesas visose srityse. Didžiausią įtampą kėlė prasidėjusi privačios nuosavybės nacionalizacija. Skaičiuojama, kad žydų sukaupto turto nacionalizuota ypač daug: krautuvėlės, bankai, gamyklos, dirbtuvės. Surašytuose žydų vaikų atsiminimuose rašoma, kad nacionalizuojant gamyklas darbininkai net buvo raginami rengti parodomąsias akcijas – savininkus išvežti su karučiais. Kai kur tokie spektakliai iš tiesų buvo surengiami. Galiausiai didžiuliu įžeidimu žydams tapo šeštadienio paskelbimas darbo diena.

Paskaita „Būti žydu Lietuvoje. Stalinistinio laikotarpio patirtys“. Mortos Mikutytės nuotrauka

Prasidėjus trėmimams į Sibirą, nuo šio skausmingo proceso nukentėjo ne tik lietuviai, bet ir čia gyvenę žydai. Jų vaikų prisiminimuose – skaudūs neteisybės išgyvenimai, kai dar maži ir nenusikaltę buvo ištremiami iš savo namų be jokio teismo. Kai kurie tokiuose prisiminimuose išsireiškia su ryškia ironija – muziejininkė tokią kalbos raišką sugretino su garsiuoju Balio Sruogos „Dievų mišku“.

Paskaitoje plačiau apžvelgti kai kurių Lietuvos žydų likimai, taip pat ir ištremtų iš Tauragės.

Vilniaus žydų gaono istorijos muziejaus kilnojamoji paroda „Lietuvos žydai už geležinės uždangos“. Mortos Mikutytės nuotrauka

Po paskaitos visi klausytojai pakviesti apžiūrėti menėse įkurdintos Vilniaus žydų gaono istorijos muziejaus kilnojamosios parodos „Lietuvos žydai už geležinės uždangos“. Parodos tema taip pat tapo už geležinės uždangos atsidūrę žydų vaikai, pastangos atsilaikyti prieš įvairiausius tuomečius suvaržymus.

Paroda kurį laiką bus eksponuojama pilies menėse, tačiau vėliau bus perkelta į Prezidento g. 38 esantį Tremties ir rezistencijos muziejų, kur bus eksponuojama iki gruodžio 15 dienos. Apžiūrėti bus galima nemokamai.