Pastatytas informacinis stendas ir nuoroda į partizanų žūties vietą

Dalintis:

Mažonų seniūnijoje, Šakviečio kaimo kelyje, pastatyta nuoroda, nukreipianti į trijų partizanų, 1948 m. netekusių savo gyvybių už Lietuvos laisvę, kovos ir žūties vietą.

Tauragės rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Danutė Naujokienė, vadovaujanti ir Tauragės kraštotyros draugijai, dar pernai ėmėsi iniciatyvos kuo matomesnėje vietoje įrengti nuorodą bei informacinį stendą apie 1948 m. balandžio 21 d. tuometiniame Batakių valsčiuje, miške ties Kasbarynų kaimu, žuvusius tris Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės Marso rajono 1-ojo (Aušrelės) būrio partizanus. Jonas Galminas-Putinas, Jonas Poška-Karklas, Kęstutis ir Evaldas Stelmokas-Šilas buvo pagerbti dar 1992 m. – narsiems vyrams iškilo juodo granito paminklas su iškaltomis žuvusiųjų pavardėmis, 2001 m. partizanų žūties vieta įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Tačiau D.Naujokienė, vykdydama į registrą įtrauktų kultūrinių vertybių patikrą, pastebėjo, kad nėra jokios nuorodos, galinčios atkreipti keliautojų dėmesį į partizanų žūties vietą, o šalia paminklo trūksta išsamios informacijos apie žuvusiuosius. Taip atsirado poreikis ir informaciniam stendui. Ruošdama informaciją D.Naujokienė glaudžiai bendradarbiavo su Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialistais – vyko nuolatinės konsultacijos ir šaltinių paieškos archyvuose. Viską suderinus su Genocido centru, pastatyta nuoroda, žyminti už 0,8 km esančią didvyrių žūties vietą, netoli paminklo, skirto partizanams, iškilo informacinis stendas.

Stendas keliautojus informuoja apie partizanų žūties vietą. Danutės Naujokienės nuotrauka

Nužudytų partizanų palaikus „enkavėdistai“ užkasė miške, vėliau žuvusiųjų bendražygiai juos iškasė ir palaidojo kitoje miško vietoje. Vėliau, MGB sužinojus, kur miške trijų žuvusių partizanų kapavietės, Putino, Karklo ir Šilo palaikai vėl buvo atkasti ir perlaidoti į kitoje vietoje. Ramybę miško broliai rado tik Atgimimo metais, kai jų palaikai buvo surasti ir atgulė amžinojo poilsio Šilalės rajono Kaltinėnų miestelio kapinėse.

1948 m. MGB Tauragės apskrities skyriaus išsiųstiems kariškiams užpuolus partizanų stovyklavietę, nuo stiprių sužalojimų netrukus Tauragės ligoninėje mirė Leonas Pocius-Meška ir visą savo likusį gyvenimą buvo pasmerktas šlubuoti pasipriešinimo dalyvis Leonas Laurinskas-Liūtas.

Dalintis:

About Author

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą