Prakartėlės personažams pasiuvo naujus drabužius

Tauragiškė, Tauragės dekanato Caritas savanorė Sandra Andruškienė savo iniciatyva pasiuvo naujus drabužius prakartėlės personažų figūroms. Keletą mėnesių trukęs procesas antradienį užbaigtas. Prabangių medžiagų apdarus gyventojai pamatys gruodžio antroje pusėje, kai prakartėlė bus įrengta prie Švč. Trejybės bažnyčios.

Sandra Andruškienė pasakojo, kad pavasarį, kilus pirmajai pandemijos bangai, Tauragės dekanato labdaros organizacijai Caritas siuvo kaukes. Tai pastebėjęs klebonas Marius Venskus ją pagyrė ir užsiminė, kad gebančiai gražiai siūti moteriai būtų daugiau veiklos.

– Taip ir kilo idėja. Apžiūrėjus prakartėlės personažų kostiumus paaiškėjo, kad reikia siūti naujus, nes senieji per dešimtmetį išbluko. Taip savaime viskas susidėliojo. Viena siuvau ir ieškojau tinkamų medžiagų, sukirpau pagal senas iškarpas, spalvų nekeičiau, juostas pasiuvau identiškas senosioms. Drabužiai figūroms tokie patys, tik iš naujų audinių, – pasakojo savanorė, siūti išmokusi pas Rasą Remeikienę meno mokykloje. – Medžiaga brangi, reikėjo nemažai metrų, iš pradžių išleidau apie 200 Eur, o pirkdama juosteles ir kitas smulkmenas jau nebeskaičiavau.

Siūdama prakartėlės personažams drabužius S.Andruškienė konsultavosi su mokytoja R.Remeikiene. Pasak pedagogės, ji išsirinko ir nupirko tokius audinius, kuriuos siūti sudėtingiausia. Bet ne tai buvo jaunai moteriai sunkiausia: Sandra atviravo, kad labai nerimavo ir jaudinosi, ar jai pavyks gražiai pasiūti, ar suspės laiku. Tai buvo didžiausias jos rūpestis.

– Visą laiką jaučiau didelę atsakomybę. Antradienį baigiau siūti drabužius ir jais aprengiau figūras. Juos tauragiškiai pamatys gruodžio 20 dieną, kai įrengsime prie Švč. Trejybės bažnyčios prakartėlę. Ten sudėsiu paskutinius akcentus, kai kur prismaigstysiu adatėlėmis, kad vėjas nenupūstų. Šiaip viskas jau baigta, – kalbėjo savanorė. – Tris karalius, Mariją ir Juozapą  aprengiau nuo galvos iki kojų, reikėjo jiems skraistes ir sutanas pasiūti. Kūdikėliui pasiuvau naują vystyklą. Liko tik piemenėlis, sėdintis su užtiesaliuku, tai jį atnaujinsiu kitais metais. Nėra labai prastas, bet jau nespėčiau.

Prakartėlės kostiumų atnaujinimo procesas truko apie keturis mėnesius. S.Andruškienė buvo taip laiką pasiskirsčiusi, kad siuvo dvi dienas per savaitę, be to, kaskart konsultuodavosi, ieškojo tinkamų audinių. Keletą vakarų siuvinėjo karoliukais, kruopščiai pritvirtino juosteles, rūpinosi smulkiomis detalėmis.

– Per tuos keturis mėnesius nieko nepasiuvau nei sau, nei dukrai, nes galvoje sukosi mintys tik apie prakartėlę. Bijojau, kad tik nesusirgčiau koronavirusu, kad niekas nesutrukdytų laiku užbaigti pradėtą darbą. Manęs klebonas prašė, kad reikia sutaną pasiūti, reikia zakristijonui rūbų. Sakiau, kad dabar tikrai ne, gal pavasarį, – atviravo Sandra. – Aš oficialiai savanoriauju pirmi metai. Gyvenu šalia Carito patalpų, tik kiemas mus skiria, todėl visada žinojau Carito reikalus, tik nebuvau savanorių sąrašuose. Tai klebonas Marius paragino tapti labdaringos organizacijos nare ir tęsti gerus darbus.