fbpx

Prašo nevažiuoti mašinomis ant Pagramančio piliakalnio

Dalintis:

Kelias į Pagramančio miestelio centre stūksantį piliakalnį šiuo metu labiau įveikiamas pėsčiomis – lengvosiomis mašinomis pasiekti šį žinomą objektą sudėtinga, todėl ne kiekvienas ryžtasi. Vietos gyventojai pyksta ant kelią išmaurojusių ir vis užklimpstančių vairuotojų, paliekančių gilias provėžas ir duobes. Ši problema, kasmet kamuojanti Mažonų seniūniją, atsieina brangiai.

Ant Pagramančio piliakalnio pasigrožėti atsiveriančiu įspūdingu gamtovaizdžiu mašinomis užvažiuoja ne tik keliautojai, bet ir vietos ūkininkai sunkesne technika – tolyn besidriekiančiose pievose ganosi galvijų bandos, reikia melžti karves, šienauti, atvežti vandens. Šiuo keliu intensyviai važiuojama. Pasak Pagramančio regioninio parko laikinojo direktoriaus Sigito Mėlinavičiaus, šiemet šis kelias sugadintas dar labiau nei pernai, nes jį siaubė dažnos liūtys. Ūkininkai kitu keliu važiuoti nenori – per didelis atstumas.

– Ant piliakalnio važiuoja ne tik ūkininkai sunkesne technika – daug dažniau atvažiuoja lengvosiomis mašinomis. Blogiausia, kad įsibėgėję, įjungę 2–3 pavarą, bando užkilti ant kalno. Kai to nepavyksta padaryti, pusiaukelėje stabteli norėdami perjungti bėgį, tuomet ir užklimpsta. Štai iš kur gilios duobės, – pasakojo S.Mėlinavičius. – Išeitis – asfaltas, tik nežinau, kaip jis ant to kalno atrodytų, juk nesiderintų. Bet juk ant piliakalnio galima užkopti, mašiną palikus aikštelėje apačioje. Tai sunkiai išsprendžiama problema.

Autorės nuotrauka

Mažonų seniūnijos seniūnas Jonas Samoška pritaria, kad kelias į piliakalnį išmaurojamas dėl netinkamo važiavimo – norėdami perjungti bėgius vairuotojai sustoja pusiaukelėje, tuomet užbuksuoja, vietoje prasisukantys ratai išrausia duobes. Pasak seniūno, pasitaiko įvairių situacijų – vieni, pusę kelio įveikę, išsigandę pradeda riedėti atbuline eiga, kiti intensyviai gazuoja. Jo nuomone, vairuotojai turėtų kultūringiau važiuoti.

– Domėjausi, ką ten užpilti. Ant kelio liko stambesnioji skalda, dabar reikia užpilti dolomito, tuomet liūtis nepajėgs jo išplauti. Reikės trombuoti, – reikiamus darbus vardijo seniūnas. – Jei kelią išasfaltuotų, problemos neliktų. Būtų gerai, kad rajono valdžia pritartų šio kelio asfaltavimui, juo labiau, kad kelio pagrindas puikiai parengtas.

Renaldo Malycho nuotrauka

J.Samoška apskaičiavo, kad šio kelio remontas seniūnijai kainuos apie 1000 Eur – vien skalda  atsieis per 700 Eur. Jos sunku gauti, gali tekti vežtis net iš Pakruojo. Teisiškai nei Pagramančio piliakalnis, nei kelias per jį nepriklauso Mažonų seniūnijai – nėra teisiškai registruotas ir perduotas. Tačiau J.Samoška teigia, kad šia teritorija rūpinasi kaip šeimininkas, žvelgia giliau nei „priklauso ar nepriklauso“.

– Jau prieš dešimtmečius buvo ta pati problema, tačiau ūkininkai, kurių buvo nepalyginamai daugiau, sukilo ir atsisakė važiuoti aplinkkeliu dėl per didelio atstumo. Dabar ūkininkų nedaug, kelią gadina ne tik traktoriai, bet ir lengvieji automobiliai, – įsitikinęs J.Samoška. – Jei seniūnija nebūtų tvarkiusi, tai piliakalnis seniai būtų nugriuvęs.

Tauragės savivaldybės Saugaus eismo komisija svarstė šią problemą ir nusprendė, kad prie Pagramančio piliakalnio reikia pastatyti ženklą, draudžiantį važiuoti sunkesnei nei 8 tonų technikai. Šie ženklai jau užsakyti.

Dalintis:

About Author

Regina Genienė

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ žurnalistė

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą