Pratybose išbandyta nauja technika ir įstaigų komunikavimas

Praėjusią savaitę Tauragės girininkijos miške vyko masiškos ugniagesių pratybos, prie kurių prisijungė ir miškininkai, ir greitosios medicinos pagalbos brigados. Imituotas didelis miško gaisras, įkurtas koordinavimo štabas. Praktikuotis atvyko ir kolegos iš Lenkijos. Visa tai – projekto dalis, kai siekta išbandyti neseniai įsigytą įrangą, išmokti kartu koordinuoti veiksmus nelaimės metu.

Įsigyta nauja įranga

Tauragės rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos vadovas Aretas Ežerskis sako, kad tokių masiškų pratybų būna nedažnai, vos kartą kas kelerius metus. O kad organizuotų būtent jo vadovaujama įstaiga – išvis nėra buvę.

– Dalyvaujame „Iterreg Lietuva-Lenkija“ projekte „Pasiruošimas miškų gesinimui pasienio zonoje“. Projekto metu buvo įvairių mokymų, nuo 2024 metų pradžios tris kartus vykome į Lenkiją, kur surengti teoriniai ir praktiniai mokymai. Taip pat už gautas lėšas įsigijome daug naujos įrangos. Finalinis projekto etapas buvo pratybos, kuriose mokėmės dirbti nauja įranga, – kalbėjo A.Ežerskis.

Pratybų scenarijuje buvo numatytas didelis miško gaisras, kuriam gesinti pasitelktos net septynios autocisternos. Mortos Mikutytės nuotrauka

Tauragės rajono savivaldybės Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba projekto metu gavo beveik 100 tūkst. eurų finansinę injekciją įrangai atnaujinti. Pašnekovas vardija, kad už šiuos pinigus buvo įsigytas dronas, gesinimo kuprinės, 10 kub. m kilnojamasis vandens rezervuaras, reikalingas gaisrams bevandenėse vietose gesinti, gesinimo švirkštai, ryšio priemonės, ugniagesių aprangos komplektai ir avalynė, grandininiai-akumuliatoriniai pjūklai, plaukiojantieji vandens siurbliai, termovizorius, asmeninės apšvietimo priemonės ir kilnojamoji apšvietimo sistema, gaisrinės žarnos, benzininiai purkštuvai. Kaip sako A.Ežerskis, reikalingas priemones ugniagesiai turėjo, tačiau technologijoms žengiant į priekį priemonės kinta. Su naujausia įranga kur kas patogiau dirbti.

– Pratybos skirtos tam, kad visos įsigytos priemonės būtų išbandytos, ugniagesiai išmoktų jomis dirbti. Kadangi lankomės mokyklose pas vaikus, tai dar ir švietėjiškų spalvinimo knygelių mažiesiems nupirkome, – džiaugėsi savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos vadovas.

Kaip buvo numatyta projekte, sukurta mobilioji programėlė ugniagesiams-savanoriams aliarmuoti dėl kilusio gaisro. Programėlę turintiems savanoriams dabar paprasčiau bus pranešama apie kilusį gaisrą, jo vietą, savanoris taip pat galės vieno mygtuko paspaudimu informuoti, ar galės prisistatyti į gaisravietę.

Scenarijuje – didžiulis gaisras

Ugniagesių automobiliai. Mortos Mikutytės nuotrauka

Grandiozinių pratybų dieną prie Tauragės girininkijos miško, buvusio Tauragės medelyno teritorijoje, išsirikiavo net septynios ugniagesių autocisternos, keli greitosios medicinos ekipažai, Valstybinių miškų urėdijos Tauragės regioninio padalinio miškininkų automobiliai. Pastatytoje palapinėje įkurdintas būsimas gaisro koordinavimo štabas. Aptarus būsimas pratybas, duotas startas.

Pagal iš anksto parengtą mokomųjų pratybų scenarijų pirmieji gaisrą pastebėjo miškininkai. Jie atliko žvalgybą. Įvertinę situaciją ir supratę, kad savų pajėgų neužteks, informavo apie nelaimę ugniagesius.

– Pratybų vieta pasirinkta toli nuo artimiausių vandens šaltinių, kad būtų išbandytas kilnojamasis vandens rezervuaras – vandenį vežioti teko apie 3 km, tai gana toli. Pilnai dirbo septynios autocisternos. Jau planuodami pratybas numatėme, kad suplanuoto dydžio gaisre reikėtų dar vienos autocisternos, tačiau didesnių pajėgų sutelkti negalėjome, kad būtų išlaikytas budėjimas komandose, jei kiltų realus gaisras. Beje, jei pratybų metu būtų buvę pranešta apie rimtesnį gaisrą ir budinčioms komandoms reiktų pagalbos, būtume tuoj pat nutraukę darbus ir išvykę gesinti realaus gaisro, – detalėmis pasidalijo A.Ežerskis.

Ugniagesiai praktikavosi ir kirsdami medžius – to reikėtų stengiantis, kad gaisras neišplistų. Tik šįkart pakako išvirtusių senų kamienų.

Pratybose dirbo ir Lenkijos ugniagesiai su savo technika. A.Ežerskis neslepia, kad būta bendravimo iššūkių dėl kalbų skirtumų, tačiau sprendimas buvo rastas.

Ugniagesiai. Mortos Mikutytės nuotrauka

Svarbiausia – sukomunikuoti

Darbo turėjo ir medikai – imituotas nukentėjusiųjų gelbėjimas, daugelis buvo neva apsinuodiję smalkėmis. Taip pat imituota itin skaudi nelaimė – ugniagesys neva įsipjovė pjūklu. Situacijos nepalengvino ir lenkiškai kalbantys nukentėjusieji.

– Esmė buvo visų institucijų bendras darbas, jo koordinavimas. Prisijungė į pratybas ir Šilalės rajono savivaldybės Priešgaisrinė tarnyba, Raseinių priešgaisrinės saugos tarnyba. Nors projekte partneriais nebuvo, tačiau į pratybas įsijungė ir Tauragės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba – mes visi atliekame bendrą darbą, todėl visi turime mokėti tai daryti ir tuo pat metu komunikuoti, – tvirtino pašnekovas.

Ugniagesiai pratybose miške. Mortos Mikutytės nuotrauka

Intensyvus šių pratybų planavimas truko apie tris savaites. Anot A.Ežerskio, buvo itin svarbu ne tik išbandyti naujas priemones, bet ir pastebėti, ko dar reikia pasimokyti. Šįkart teko susidurti su komunikacinėmis kliūtimis.

– Turime ryšio problemą – miškininkai bendrauja savo kanalais, ugniagesiai – savo ir kažkas vis turi viską į štabą retransliuoti. Būtų patogiau bendrauti vienu kanalu, – svarstė A.Ežerskis, pridurdamas, kad nors masinės pratybos vyksta retai, ugniagesiai nuolat mokosi, praktikuojasi, tad sakyti, kad nesant gaisro ugniagesiai miega, yra visiškas mitas.

Užs. Nr. 189