Priesaiką davė dvi dešimtys šaulių: tarp jų ir žinomi tauragiškiai

Šiandien Tauragės krašto muziejaus ir Šaulių sąjungos iniciatyva minimas partizanų Juozo Kasperavičiaus ir Albino Biliūno žūties 75-metis. Prie partizanams skirto paminklo Bažnyčios skvere prie Šaulių sąjungos prisijungė daugiau nei dvidešimt naujokų.

Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ ir Tauragės Juozo Kasperavičiaus 702-oji šaulių kuopa šiandien sukvietė pilietiškus tauragiškius į Lietuvos kariuomenės karininko ir aviacijos leitenanto Juozo Kasperavičiaus bei jo adjutanto Albino Biliūno žūties 75-ųjų metinių minėjimą. Jis prasidėjo Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje mišiomis, o 11 val. Šaulių sąjungos nariai ir gausus žiūrovų būrys rikiavosi Bažnyčios skvere. Renginys pradėtas Lietuvos himnu, kurį grojant orkestrui giedojo žinomas tauragiškis, šiandien tapęs Lietuvos Šaulių sąjungos nariu Liudas Mikalauskas. Palaikant Ukrainą, orkestras grojo ir šios šalies himną.

Išrikiuotos dvi dešimtys tauragiškių ruošėsi duoti priesaiką ir tapti Šaulių sąjungos nariais. Tarp panorusių prisiekti ginti Tėvynę buvo ir žinomų kraštiečių – MMA kovotojas Tomas Pakutinskas, VšĮ „Aktyvi Tauragė“ vadovas Airidas Šmitas, Tauragės lengvosios muzikos orkestro vadovas Mikas Karosas. Šįkart Šaulių sąjungos kovinę vėliavą pagerbti ir pabučiuoti garbė teko Liudui Mikalauskui.

Mortos Mikutytės nuotrauka

Renginio metu išdalinti apdovanojimai ir padėkos, aktyviai dalyvaujantiems šauliškoje veikloje. Vėliau visi norintys pakviesti vykti į J.Kasperavičiaus ir A.Biliūno žūties vietą Antegluonio kaime. Taip pat pagerbimas vyko ir prie Šubertinės kiemelyje esančio paminklo.

Kaip skelbia Tauragės krašto muziejus „Santaka“, Juozas Kasperavičius buvo Lietuvos kariuomenės karininkas, aviacijos leitenantas, sovietinės okupacijos metu pasilikęs Lietuvoje ir prisijungęs į partizanų gretas. Jis tapo Lietuvos partizanų Jungtinės Kęstučio apygardos pirmuoju vadu.

Mortos Mikutytės nuotrauka

Albinas Biliūnas, pasak muziejaus skelbiamų duomenų, Lietuvoje pasiliko nepaisydamas savo artimųjų pasitraukimo į vakarus. Jaunuolis tapo J.Kasperavičiaus adjutantu. Abu vyrai 1947 metų balandžio 6 dieną žuvo, jų slėptuvę suradus ir apsupus sovietų saugumo pajėgoms. Partizanai gynėsi bei naikino turimus dokumentus, kad šie nepatektų priešui.

Tauragės krašto muziejus skelbia, kad 1949 m. įkūrus visus Lietuvos partizanus suvienijusį Lietuvos laisvės kovotojų sąjūdį, Juozas Kasperavičius buvo apdovanotas aukščiausiu partizanų apdovanojimu – I laipsnio Laisvės kovos kryžiumi (su kardais) ir jam buvo suteiktas Laisvės Kovotojo Karžygio vardas. Tokį garbingą vardą gavo tik aštuoni Lietuvos partizanai. Lietuvos Respublikos Prezidento 1997 m. lapkričio 20 d. dekretu J.Kasperavičius apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius), 1997 m. gruodžio 22 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. gegužės 19 d. dekretu suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties).