Pusiaukelės namai įkurti be vietinių žmonių žinios

Eilinį kartą valdininkai paprastus žmones pastatė prieš faktą – kaimynystėje, vos už kelių metrų, nusprendė įrengti atviro tipo bausmės atlikimo vietą – pusiaukelės namus, ir tik po sutarties sudarymo prabėgus daugiau nei savaitei sukvietė gyventojus, kad praneštų apie būsimus neišvengiamus pokyčius. Prieš keletą dienų įvykusio susitikimo metu Pramonės gatvės gyventojai turėjo galimybę užduoti valdžios atstovams klausimus ir išsakyti priekaištus, kodėl jie buvo ignoruojami ir neklausiama jų nuomonės. Tačiau tik tiek. Žurnalistus į susitikimą pakvietė gyventojai.

Nupirko ir pristatė

Valdininkų sprendimu pusiaukelės namai veiks pastate Pramonės g. 18, kurį įrengusi UAB „Tauragės agrotechnika“ ten iš pradžių planavo viešbutį. Kadangi su visais įgyvendinamais projektais pagal įstatymą privaloma supažindinti gyventojus, dėl pusiaukelės namų toks susitikimas įvyko kovo 21 dieną 18 val. Prie naujosios įstaigos susirinko įvairaus amžiaus gyventojai, net senjorė, pasiremdama ramentu, atlingavo, tačiau pusiaukelės namų patalpoje nebuvo kur atsisėti – žmonės valandą stoviniavo, ramstė sienas ir palanges.

Į susitikimą su pusiaukelės namų kaimynais atvyko Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius Virginijus Kulikauskas, jo patarėjas, kuruojantis šį projektą, Česlovas Jocius, tarnybos komunikacijos vadovas Renatas Siaurusaitis, Klaipėdos skyriaus probacijos viršininkas Donatas Racevičius. Dalyvavo ir Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas, savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Rakauskienė, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, UAB „Tauragės agrotechnika“ direktorius Edmundas Abromas.

Susirinkusiesiems buvo paskelbta, kad pastatas nupirktas prieš savaitę iš bendrovės „Tauragės agrotechnika“, dabar jo savininkė – Lietuvos valstybė, kuri panaudos pagrindu šį turtą valdyti patikėjo Lietuvos kalėjimų tarnybai. Šios tarnybos atstovai gyventojams pasakojo apie pusiaukelės namų naudą, teigiamą įtaką nuteistiesiems, nes, pasak jų, dauguma tokių namų gyventojų daugiau nebenusikalsta. Svečiai tikino, kad vykdys griežtą atranką, ką apgyvendinti Tauragės pusiaukelės namuose, kadangi Lietuvos kalėjimuose šiuo metu bausmę atlieka 5 tūkst. nuteistųjų, o visuose pusiaukelės namuose, veikiančiuose Lietuvoje, yra tik 146 vietos.

Susitikimas su žmonėmis įvyko tada, kai jų nuomonė nieko nelemia. Reginos Genienės nuotrauka

Jaučiasi nesaugūs

Vis dėlto žmonėms svarbiausias jų pačių saugumas, susirinkę aplinkiniai gyventojai klausė, koks kontingentas nuteistųjų bus apgyvendintas jų kaimynystėje. Žmonės teiravosi, ar tarnybos atstovai patys gyvena šalia pusiaukelės namų, sakė jiems nepiešti visko gražiausiomis spalvomis ir nepasakoti, kad čia ateis tik „balti ir pūkuoti“. Priekaištavo, kodėl viskas nuspręsta nepasitarus su jais, net neišklausius nuomonės.

– Pagal įstatymą, Bausmių vykdymo kodeksą išskirtinumo nėra. Yra taikomos dvi kategorijos – kuriems taikomas lygtinis paleidimas ir kuriems netaikomas. Kaip pavyzdys, jei žmogus gavo dešimt metų kalėjimo už nužudymą, atlikęs bausmę aštuonis ar septynis metus jis gali patekti į pusiaukelės namus, – tarnybos vadovas atsakė į klausimą apie nuteistųjų, kurie čia galės apsigyventi, kontingentą.

Susirinkę žmonės atviravo, kad jie jau seniai dėl tokios būsimos kaimynystės išgyvena stresą, kai kuriems net sveikata sušlubavusi dėl valdininkų ignoravimo ir nežinios, kas rezgama jiems už nugarų. Gyventojai pažėrė labai daug klausimų, tikino, kad baiminasi ir dėl savo vaikų saugumo, svarstė, ar tokiu būdu nepažeidžiamos vaikų teisės, domėjosi, ar nuteistieji nesišlaistys jiems po langais su girtais draugais, kaip bus vykdoma jų kontrolė. Žmonės pageidavo, kad būtų įrengtos stebėjimo kameros, kurių dar nėra.

– Nekalbėkit vien tik iš savo pusės, nes jūs atstovaujat savo interesus, o mes čia gyvename. Ir jūs norėdami čia integruoti tuos nuteistus nusikaltėlius į visuomenę izoliuojate mus. Jūs įkalinate mus savo namuose iki gyvos galvos, kad mes negalėtume parduoti savo nekilnojamojo turto, antra – mes turime vaikus, ir vakare juos išleisti pasivaikščioti net su šunimi į kiemą tikrai nebus saugu, – kalbėjo susirinkusieji.

Nors žmonės klausė, kiek „Tauragės agrotechnikai“ buvo sumokėta už pastatą pusiaukelės namams, Kalėjimų tarnybos atstovai neatskleidė. Reginos Genienės nuotrauka

Tarnybos direktorius atsakė, kad tokius klausimus girdi atvykęs į kiekvienus pusiaukelės namus, todėl replikavo:

– Jūs nesate fenomenas, nesate išskirtiniai čia, Tauragėje. Mūsų atsakymas buvo, kad čia yra saugu, yra mūsų garantija. Nuo 2016-ųjų, kai Alytuje buvo įkurti pirmieji pusiaukelės namai, negirdėjau, kad būtų nesaugu ir kad kristų turto kainos. Taip, čia gyvens moterys ir vyrai, yra 28 vietos. Milijonai eurų skiriami tam, kad į tą regioną patektų iš to regiono žmonės, kad būtų išlaikomi socialiniai ryšiai, kad įsidarbinimas būtų paprastesnis.

Pasak Kalėjimo tarnybos atstovų, iš pusiaukelės namuose gyvenančiųjų reikalaujama dirbti arba mokytis, išlaikymas jiems neskiriamas, kol šie žmonės ieškos darbo, jiems padės artimieji. Jie galės važinėti mašina ar dviračiu. Dirbti jie gali visoje Tauragės apskrityje, o nakvoti privalės pusiaukelės namuose. Dienomis, pasak tarnybos atstovų, įstaigoje budės socialinis darbuotojas, o naktimis – pareigūnas.

Atvykusi komanda patikino, kad susitarė su Tauragės policijos komisariatu, jog prie pusiaukelės namų sustiprintų kontrolę, dažniau pro šalį pravažiuotų. Vietiniai bendruomenės pareigūnai pažadėjo, kad dabar ten žmonės juos matys dažniau nei iki šiol, siūlė stoti į Saugios kaimynystės grupę. Planuojama, kad pirmieji gyventojai į pusiaukelės namus atsikraustys po dviejų mėnesių, kadangi įstaigoje dar nėra baldų, nėra darbuotojų, reikia atlikti įvairius baigiamuosius darbus.

Bendrovės „Tauragės agrotechnika“ vadovas Eugenijus Abromas, pardavęs pastatą Kalėjimo tarnybai, bandė raminti gyventojus sakydamas, kad jų kaimynystėje tikrai neapsigyvens „skusti ir tatuiruoti“, nes, pasak jo, kalėjimuose yra ir sąžiningų žmonių, ten pakliuvusių dėl pakištų narkotikų ar sugalvojusių prisidurti „kapeiką prie algos“. Verslininkas pateikė pavyzdį apie vairuotoją, važinėjusį į Kazachstaną, kuriam už narkotikus buvo skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Pasak E.Abromo, jis dabar grįžta, čia ieško darbo. Bet susirinkusieji į tokius įtikinėjimus sureagavo skeptiškai.

Pusiaukelės namai. Reginos Genienės nuotrauka

Nepatikėjo

Gyventojai norėjo sužinoti, kas tvarkys kelią, vedantį į pusiaukelės namus, kadangi juo važinės ir nuteistieji. Jie teigė, kad iki šiol patys lygino kiekvieną duobelę savo rankomis. Pareigūnai tikisi, kad kelią gyventojams nuo šiol padės prižiūrėti pusiaukelės namų gyventojai, ir pateikė pavyzdžių, kaip nuteistieji, gyvenantys pusiaukelės namuose kituose miestuose, gražiai sutaria su šalia gyvenančiomis močiutėmis, joms malkas sukapoja, sniegą nukasa.

Meras Dovydas Kaminskas teigė, kad pusiaukelės namų vieta dabar yra saugiausia visame Tauragės rajone, kadangi čia nuolat bus pareigūnai ir stebėjimo kameros. Jo nuomone, jei šiame pastate būtų įrengtas viešbutis, kaip planavo verslininkas E.Abromas, alkoholis būtų galėjęs lietis laisvai ir niekas lėbaujančių neprižiūrėtų. Mero įsitikinimu, ši alternatyva yra žymiai geresnė. Meras pastebėjo, kad kitų miestų merai priešinasi pusiaukelės namų įkūrimui, o štai jis taip nedarantis, nes pasipriešinęs tokiam dalykui būtų blogas meras.

Tokia rajono vadovo kalba tik dar daugiau šliūkštelėjo žibalo į ugnį – žmonės merą užsipuolė, kodėl nuo jų slėpė tiesą ir savo planus, priminė, kad už pusiaukelės namus savivaldybei net „Auksinė krivūlė“ buvo įteikta. Meras suskubo teisintis, kad vykdomas procesas nebuvo jo žinioje, jis tik suvedė atitinkamus žmones, davė kontaktą – tuo kuriant pusiaukelės namus jo funkcija ir baigėsi, o „Auksinės krivūlės“, pasak D.Kaminsko, savivaldybei nereikia, gali čia atvežęs palikti, esą krivūlė labiau reikalinga opozicijai.

Merą D.Kaminską nuo priekaištų lavinos suskubo gelbėti E.Abromas. Jis teigė, kad meras buvo apšmeižtas, esą niekas anksčiau nežinojo apie pusiaukelės namus, net jis pats, nes pardavimo sutartį pasirašė prieš savaitę. Žmonės verslininką nokautavo klausdami, kodėl vasarą čia atvykęs prokuroras Nomedas Metrikis ieškojo jo pastato ir jiems pasakė, kad čia bus kuriami pusiaukelės namai.