Ringių tiltą vėl skandina vanduo

Gudlaukio ir Matiškių kaimų (Mažonų seniūnija) gyventojai pavargo taikstytis su daugelį metų juos varginančia problema – tiltas per Jūros upę labiau panašus į lieptą, jis susidėvėjęs, per potvynius ar po gausesnių liūčių jį apsemia vanduo. Šiomis dienomis vadinamąjį tiltą galbūt galima įveikti tik traktoriumi.
Brasta ar tiltas?Antradienį su Mažonų seniūnu Jonu Samoška nesiryžome lengvuoju automobiliu važiuoti per vandens apsemtą Ringių tiltą.Traktoriumi iš Sungailiškių atvykęs Kęstas taip pat nerizikavo keltis į kitą upės pusę.– Nuo amžių čia buvo tik brasta, žmonės su arkliais per ją važiuodavo, kolūkių laikais – ir su traktoriais, tai sudarė nemažai nepatogumų, todėl nuspręsta pastatyti tiltą. Statybininkai sukalė polius, bet iki žiemos tilto pastatyti nespėjo. Pavasarį ledonešis viską išgriovė. Dingo ir tilto statymo idėja. Buvo nuspręsta per upę virš vandens permesti gelžbetonines  plokštes, – istoriją prisimena Mažonų seniūnas.Tos plokštės tiltu tebelaikomos iki šiol, nors per potvynius jis labiau yra panašus į brastą, kurią gali įveikti ne visos transporto priemonės. Šiomis dienomis turbūt tai padaryti įmanoma tik traktoriumi, o ne lengvuoju automobiliu. Be to, važiuoti per vandenį gana pavojinga, nes gelžbetoninė plokštė susidėvėjusi, išlinkusi. Transporto priemonėms „braidant“ po vandenį nepaisoma aplinkosauginių reikalavimų, teršiamas vanduo. Ir visa tai vyksta Pagramančio regioninio parko teritorijoje, o per Ringių–Gudlaukio tiltą eina 35 kilometrų dviračių trasa Alijošiškė–Balskai–Gudlaukis–Ringiai–Pagramantis. Įsivaizduokime, kad atvyko grupė užsienio turistų, rado, kur išsinuomoti dviračius, ir ryžosi keliauti šiuo maršrutu. Ką jie darytų atvažiavę prie tilto, esančio po vandeniu?Gyventojai mano esą pamirštiVietinis gyventojas atsakytų: „Tegu eina per Beždžionių tiltą. Žmonės taip vadina pėstiesiems įrengtą tolėliau esantį lieptą. O nežinantis, kad jis ten yra, nuo kelio liepto gali ir nepastebėti. Be to, ne kiekvienas, ypač vaikai, moterys, nepatyrę keliautojai, kažin ar ryžtųsi tempti dviratį per Beždžionių tiltą.Į redakciją skambinusi moteris teigė, kad dalis liepto lentelių sutrešusios, liepte yra skylių, todėl gali atsitikti nepataisoma nelaimė.– Kodėl mes taip esame skriaudžiami, ne visuomet galime važiuoti per tiltą, vaikai į mokyklą turi eiti per skylėtą lieptą, žiemą, kai užpusto, liekame namuose uždaryti, vaikai negali lankyti mokyklos. Kodėl Pagramantyje per potvynį pernai nuneštą lieptą tuoj pat atstatė, nors jis nėra toks svarbus, gyvenantieji už upės, eidami į bažnyčią ar parduotuvę, gali eiti per tiltą, esantį vos už keleto šimtų metrų, o mes turime daryti keliolikos kilometrų lankstą, važiuoti per Balskus ar Tauragę? Gal dėl to toks didelis dėmesys, kad Pagramantyje, už Akmenos, gyvena pats rajono meras Pranas Petrošius? – klausė paskambinusioji.Beždžionių tiltui reikia remontoSeniūnas J.Samoška pasakojo, kad naują pėsčiųjų lieptą maždaug prieš dešimtmetį už 27 tūkstančius litų įrengė viena firma. Juo žmonės eina pėsti, vedini dviračiais, kai kurie net karves sugeba pervesti, jei ganyklą turi kitoje upės pusėje.– Lieptas yra gerai įrengtas ir dar labai tvirtas, reikia tik pakeisti kai kurias susidėvėjusias lenteles. Seniūnija tuo artimiausiu metu pasirūpins, – užtikrino seniūnas.Jis paaiškino, kad pavasario ledonešio suniokotam lieptui Pagramantyje atstatyti buvo skirta lėšų iš savivaldybės rezervo fondo.– Jį atstatinėjo mūsų darbuotojai, o ne samdyta firma, todėl daug nekainavo. Tiek lėšų, kiek buvo skirta lieptui Pagramantyje atstatyti, nebūtų pakakę ką nors daryti tvarkant Ringių tiltą. O šalia jo esantį lieptą ir savo turimomis lėšomis sutvarkysime, – patikino seniūnijos vadovas.Ką daryti, spręs komisijaJ.Samoška teigė, kad su Ringių tiltu, kurio ir tiltu vadinti nederėtų, vargti tenka ne vieną dešimtmetį. Per potvynius jį neilgam vanduo apsemia, gelžbetoninės plokštės išsidėvi. Vienu metu buvo tiek išsidėvėjusios, kad vienoje pusėje buvo likęs tik metalo „tinklas“, drąsesnieji vairuotojai ryždavosi važiuoti viena jo puse, o dabar plokštės yra išlinkusios. Tiltą nuolat tenka remontuoti.– Tiltas reikalingas abipus Jūros gyvenantiems žmonėms. Už upės, Gudlaukyje, Matiškiuose, yra vienuolika sodybų. Į bažnyčią, į parduotuvę, į medicinos punktą, į mokyklą, kultūros namus gyventojai turi eiti ar važiuoti per tiltą. O gyvenantieji Ringiuose, Pagramantyje ir kitur turi nemažai žemės už Jūros upės, ten yra apie 400 hektarų. Jei negali važiuoti per Ringių tiltą, turi sukti aplinkui – per Balskus ar Tauragę. Kai pradėjo veikti Leikiškės sąvartynas, ir šilališkiams arčiau važiuoti pro čia, be to, tuomet per Tauragės centrą važiuoja žymiai mažiau sunkiojo transporto, – apie tilto reikalingumą aiškino seniūnas. Todėl buvo parašytas prašymas rajono savivaldybei, kad įvertintų Ringių tilto būklę ir imtųsi priemonių padėčiai taisyti.Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Algirdo Mosėjaus įsakymu buvo sudaryta komisija minėto tilto būklei įvertinti. Komisijos pirmininku buvo paskirtas Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiasis specialistas Modestas Rudys, nariais – Mažonų seniūnas J.Samoška ir Kaimo reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas Reinoldas Volbikas.Tiltas – vietinės reikšmėsApie komisijos išvadas pakalbintas M.Rudys „Tauragės kurjeriui“ sakė, kad išvados dar neparengtos, patarė kalbėtis su komisijos nariu R.Volbiku.– Šio statinio negalima vadinti tiltu, jis neatitinka jokių reikalavimų. Geriausia jį būtų nugriauti, rengti projektą ir statyti naują tiltą, bet viską lemia ne norai, o lėšos. Gal per gamtosaugos fondus būtų galima ko nors pasiekti, juk ten – Pagramančio regioninis parkas. Nesant lėšų reikėtų tiltą taisyti, bet tai ne išeitis. Komisija pateiks savo išvadas, o savivaldybės administracija turės spręsti, ką daryti, – sakė R.Volbikas.Jis priminė, kad važinėjant per vandeniu apsemtą tiltą ne tik teršiama upė, bet ir nelaimė gali atsitikti. Čia per potvynius nuolat turėtų būti perspėjantys užrašai, kad važiuoti negalima, tačiau jie greitai dingsta – kažkas juos „nukabina“.Pagramančio regioninio parko vyriausiasis kraštotvarkininkas Sigitas Mėlinavičius teigė, kad Ringių tiltas – tikras nesusipratimas, reikia stengtis, kad atsirastų naujas tiltas.– Manau, kad pirmiausia reikėtų parengti techninį projektą. O tuomet galbūt atsirastų galimybė lėšų tilto statybai gauti iš kokių nors fondų, – sakė S.Mėlinavičius.Tačiau šią nuomonę paneigė rajono savivaldybės administracijos direktorius A.Mosėjus.– Ringių–Gudlaukio tiltas, beje, jį reikėtų vadinti lieptu, yra vietinės reikšmės kelyje, jungiančiame du kaimus, todėl nėra pagrindo gauti lėšų tiltui statyti iš kokių nors fondų. Teks jį remontuoti. Komisija nustatys, ką ten reikia ir galima remontuoti, bus apskaičiuotas lėšų poreikis, ieškoma lėšų remontui, – sakė A.Mosėjus.