Senovę menantys Velykų žaidimai dar ir šiandien sujungia šeimas

Velykos minimos kaip religinė šventė, tačiau tyrinėjimai rodo, kad kiaušinius rinkdavo ir margindavo dar prieš krikščionybės atkeliavimą į mūsų kraštus.

Norkaičių etnocentro vedėja Jurgita Brazauskienė pasakojo, kad laukinių paukščių kiaušinius moterys rinkdavo dar baltų genčių laikais.

– Po žiemos žmonės būdavo suvargę, bet vis tiek iš lizdų visų neimdavo. Kelis dažydavo raudonai ir aukodavo deivei, – apie senąsias tradicijas pasakojo J.Brazauskienė. – Žemaičių margučiai dagiausia buvo juodi, rudi arba raudoni. Tauragės krašte nuo seno buvo tradicija Velykoms kepti mielinį pyragą babką.

Jurgita Brazauskienė. Bronislovo Ambrozo nuotrauka

Pašnekovė prisiminė vieną ypatingą tradiciją, kuri iki šių dienų kai kuriose šeimose yra išlikusi. Velykų rytą vyriausias šeimos narys vieną margutį padalindavo į tiek dalių, kiek šeimoje narių, ir visi gaudavo suvalgyti po gabalėlį – tiek primena kalėdaičio dalybas Kūčių vakarą.

– Margučiai buvo svarbūs ir žmonės tikėjo, kad jie turi stebuklingų galių. Todėl stipriausią margutį namuose palikdavo visiems metams, kad neštų sėkmę. Po Velykų margučių likučius irgi neišmesdavo, kur papuola – vieni pakasdavo juos prie namų, kiti nešdavo prie rugių lauko, kad derlius geresnis būtų, – vardijo tradicijas J.Brazauskienė.

Rasos Batkuvienės asmeninio albumo nuotrauka

Pašnekovė taip pat prisiminė, kad Tauragės krašte būdavo daromas lankas iš vytelių. Ant jo kabindavo iš kiaušinių padarytus paukštelius – ir ši tradicija atkeliavusi dar iš baltų genčių laikų.

– Kai margina kiaušinius, sako, kad juos rašo, nes kiekvienas ant kiaušinio išrašytas simbolis turėjo reikšmę, todėl margutį buvo galima kone perskaityti, – kalbėjo Norkaičių etnocentro vadovė.

Savo šeimos Velykų tradicijas išsaugoti stengiasi ir Skaudvilės kultūros centro renginių organizatorė Rasa Bartkuvienė. Iki šiol jos šeimoje vieną margutį padalina suvalgyti visiems šeimos nariams. Neapsieinama be žaidimų.

– Mūsų Velykų šventės metu aš remiuosi savo močiutės, gimusios Šilalės rajone, patirtimi. Visas Velykas pas ją sutikdavau. Ji ant krosnies užkaisdavo cibullaiškius ir tame virale virdavo kiaušinius – jie nusidažydavo lygia ruda spalva. Senelis vieną margutį kaip plotkelę padalindavo visiems, – prisiminė R.Bartkuvienė. – Kai jau būdavo pilni pilvai, eidavom kiaušinių skutinėti. Rungtyniaudavom, kas gražiau padarys.

Rasa Bartkuvienė. Asmeninio albumo nuotrauka

Vėliau prasidėdavo velykiniai žaidimai. Populiariausias ir šiomis dienomis daugelyje šeimų žaidžiamas – margučių ridenimas.

– Dar pernai savo lovelius atnaujinom. Taisyklių galima prisigalvoti visokių. Pavyzdžiui, visi ridena po vieną. Kieno atsimuša – tas jau pasiima ir antrą kiaušinį. Taip ir renka į krepšelį. Karalius, kuris daugiausiai surinks ir tada iš mamos gaus prizą, – sakė R.Bartkuvienė. – Šios tradicijos yra gyvos, sujungiančios šeimas, tik reikia su jomis žaisti. Vaikus užtenka užvesti ant kelio ir toliau jie patys puikiausiai žinos, ką daryti.

R.Bartkuvienė prisiminė, kaip tekdavo nešti į šaukštą įdėtą margutį, kad šis neiškristų.

Bene svarbiausia visų šių žaidimų mintis – buvimas kartu ir bendravimas. Kaip sakė Rasa Bartkuvienė, bendra veikla sujungia šeimas, dažnai ir iš toli suvažiavusias pavasario šventei į vieną būrį.