Šiltėjančio klimato pasekmėms jautriausi seni daugiabučiai, išeitis – renovacija

Smarkus lietus, vėjas, sausros, karščiai ir arktinio oro įsiveržimai tampa vis dažnesni ir ateityje jų tik daugės. Dėl šių reiškinių kasmet nukenčia vis daugiau pastatų, ypač senų daugiabučių. Norint sušvelninti ekstremalių oro sąlygų padarinius, dabar pats laikas pradėti svarstyti apie daugiabučio atnaujinimą.

„Vasarą dažnėja intensyvių liūčių, dažnai lydimų smarkių perkūnijų, stipraus vėjo gūsių bei krušos. Kuo aukštesnė vidutinė temperatūra, tuo dažniau šie ekstremalūs reiškiniai kartosis. Kartu su smarkiomis liūtimis ir audromis didėja ir sausros bei karščio bangų tikimybė. Tuo metu šaltuoju metų laiku gali daugėti audrų, kurios atneša gausius kritulius. Stiprėjanti vakarų oro masių pernaša lemia ir stipresnius vėjus. Nors bendros klimato sąlygos gali atrodyti palankesnės, ekstremalių orų reiškinių dažnis ir intensyvumas tikėtina tik augs“, – teigia klimatologas Justas Kažys.

Drėgmė prasiskverbia į konstrukcijas

Viena pagrindinių ekstremalių oro reiškinių sukeltų problemų seniems daugiabučiams yra drėgmė. Įmonės, rengiančios daugiabučių namų renovacijos investicijų planus, vadovės Aušros Jarmoškienės teigimu, jų sienos dažnai būna  įtrūkusios, plytos pradėjusios irti, todėl drėgmė lengvai prasiskverbia į konstrukcijas, o šaltuoju metų laiku sukelia kitų defektų.

„Pamatai dažnai nėra tinkamai izoliuoti nuo drėgmės, todėl ilgainiui silpnėja jų konstrukcija, o tai kelia grėsmę pastato stabilumui. Daugiabučių balkonų plokščių betonas, nuolat veikiamas atmosferos sąlygų, pradeda irti, armatūra rūdija, tvirtinimo elementai silpnėja, o tai kelia pavojų tiek gyventojams, tiek praeiviams. Be to, daugumos senų daugiabučių stogai yra nusidėvėję, pralaidūs vandeniui, todėl vanduo prasiskverbia į viršutinius aukštus, kaupiasi drėgmė, formuojasi pelėsis“, – teigia A. Jarmoškienė.

Kai kurie regionai labiau pažeidžiami

Vilnius TECH universiteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros docentas dr. Arnoldas Šneideris teigia, kad ekstremalioms oro sąlygoms labiausiai jautrus yra šalies pajūris. Čia vyraujantys stiprūs vėjai lemia, kad lietus pastatų fasadus veikia intensyviau nei stogus.

„Be to, pajūrio regionas patiria didesnę saulės radiacijos ir šalčio ciklų įtaką, todėl fasadų konstrukcija turi būti papildomai apsaugota specialiomis dangomis, kurios padeda sumažinti neigiamą aplinkos poveikį ir prailginti pastatų ilgaamžiškumą“, – tikina ekspertas.

Įmonės, rengiančios daugiabučių namų renovacijos investicijų planus, vadovė pratęsia, kad didesnė rizika tenka ir gyvenantiems Nemuno deltos bei Pietryčių Lietuvos regionuose. Dėl šios priežasties čia atliekant renovaciją turėtų būti sutvirtinama stogo konstrukcija, naudojama vėjui ir drėgmei atspari stogo danga, įrengiama pamatų hidroizoliacija naudojant drėgmei atsparias membranas bei kitas apsaugines medžiagas. Išorinės sienos turėtų būti apšiltintos vandeniui nepralaidžiomis medžiagomis.

Primename, kad šiuo metu Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) yra paskelbusi  kvietimą daugiabučių renovacijai siekiant B ir aukštesnės energinio naudingumo klasės. Paraiškas  galima teikti iki spalio 1 dienos.

Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: www.apva.lrv.lt Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Teksto autorė: Ieva Vidūnaitė

Užs.Nr.30