fbpx

Skaudvilėje prie buvusios sinagogos pastatytas atminimo ženklas

Dalintis:

Prieš daugiau nei šimtmetį Skaudvilės Malūno gatvėje žydai buvo pasistatę medinius, vėliau mūrinius maldos namus. Nors šiuo metu pastatas labai pasikeitęs ir ten gyvena kiti žmonės, bet jo sienos, pasak muziejininkės Ingos Nagaitienės, dar mena ten gyvenusius žydus. Mažo atminimo paminklo pastatymą iniciavo Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondas. Skaudvilės miesto šventės metu įvyko jo atidengimo ceremonija.   

Prie buvusios sinagogos susirinkus būreliui žmonių, ceremonijos pradžioje ir pabaigoje Tauragės kultūros centro Skaudvilės skyriaus renginių organizatorė Rasa Bartkuvienė griežė smuiku. Skaudvilės krašto muziejaus muziejininkė Inga Nagaitienė papasakojo apie Skaudvilės ir kituose Lietuvos miesteliuose gyvenusius žydus ir jų nemenką indėlį į jų plėtrą.

– Skaudvilės miestelis švenčia 262-ąjį gimtadienį. Per tą laikotarpį įvyko daug prasmingų ir gražių darbų, tačiau išgyvenome ir tragiškų dalykų. Skaudvilė kadaise savo tautine sudėtimi buvo kur kas turtingesnė, nei šiandieną. Lietuvoje buvo daug miestelių, kurių pusę ar daugiau gyventojų sudarė žydai. Žydus į naują miestelį traukė atvykti tai, kad jame yra turgus – jie tapo savotiški tarpininkai tarp miesto ir kaimo, – pasakojo muziejininkė.

Reginos Genienės nuotrauka

Pasak jos, kaimiečiai ir valstiečiai į turgų atveždavo savo produkciją, o nusipirkdavo jie druskos, vinių ir žibalo. Dažniausiai bajorai išnuomodavo žemę žydams, kurie statėsi namus, taip miesteliai plėtėsi. Lenkijoje, Lietuvoje ir Baltarusijoje atsirado tūkstančiai miestelių, kurių didžioji gyventojų dauguma – žydai.

– Tokius miestelius vadindavo žydų štetlais. Skaudvilė kadaise buvo žydų miestelis. Čia jie pradėjo kurtis 18 a, o galutinai įsitvirtino 19 a, tuo metu 72 proc. gyveno žydai. Tai labai įtakojo, kad per Skaudvilę vingiavo tarptautinis kelias nuo Rygos link Karaliaučiaus, todėl buvo puiki vieta vystyti prekybą. II pasaulinio karo išvakarėsi žydų gyveno 60 proc. Tarpukariu į Skaudvilę atvykęs šventikas ją pavadino net Mažąja Jeruzale, – Inga dėstė faktus.

Reginos Genienės nuotrauka

Pradėję kurtis miestelyje žydai pirmiausia pasistatydavo maldos namus – sinagogą ir kapines. 19 amžiuje Skaudvilėje buvo pastatyta medinė sinagoga, vėliau šalia jos – mūrinė. Sinagoga atliko tris funkcijas, tai buvo ne tik maldos namai, bet ir susirinkimų vieta, kur vyrai žydai aptardavo biznio reikalus ir studijuodavo raštus.

– Buvusi sinagoga (Malūno g. 4) dabar sunkiai atpažįstama, anksčiau ji atrodė kitaip. Kulto reikalams naudoto pastato viduje buvo didžiulė salė su juodo akmens altoriumi. Nors pastatas labai pasikeitęs, bet sienos mena čia kadaise gyvenusius žydus. Žydai, nors uždaro būdo, buvo geri draugai ir kaimynai skaudviliškiams, – teigė muziejininkė. – Mes žydams turime būti dėkingi už tai, kad turime tokią Skaudvilę. Jų dėka išaugo turgus, Skaudvilės garsas skambėjo net užsienio šalyse, iš ten atvykdavo pirkti žemaitukų arklių.

Reginos Genienės nuotrauka

Skaudvilei sinagogos atminimo ženklą dovanojo ir iniciavo jo pastatymą Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondas, kuris ne vienerius metus Lietuvoje vykdo projektą, įamžindamas žydų bendruomenes. Jie tose vietose, kur veikė sinagogos, stato atminimo ženklus. Į mažo paminklo atidengimo ceremoniją Skaudvilėje atvyko šio fondo vykdantysis direktorius Eugenijus Bunka.

– Ačiū skaudviliškiams, kad priėmė dovaną, ačiū seniūnui už pagalbą. Man atrodo, kad jūsų galvose nori atgimti atmintis. O atmintis atgimsta tada, kai kalbiesi su tais, kurių nėra šalia. Žydų nebėra, čia buvo tauta ir jos nebėra. Mano tėvukas žydas, o mama – žemaitė. Supratau, kad po tėvuko mirties reikia tęsti jo darbus, daryti tai, ką jis darė visą savo gyvenimą. Iš karo jis grįžo 1947 m. ir davė pažadą, kad jis išsaugos nužudytų žydų atminimą, – šeimos istoriją pasakojo E.Bunka.

Reginos Genienės nuotrauka

Pasak jo, kai 1972 m. truputį atsivėrė Sovietų Sąjungos sienos ir buvo galima emigruoti į Izraelį, mama labai norėjo išvykti, tačiau tėvelis pasakė, kad reikia čia gyventi.

– Mūsų šeimai ir giminei Skaudvilė yra skaudi vieta. Kelios dienos iki karo mano prosenelis su teta ir vos kelių metų mergaite atvyko aplankyti dukrą, kuri buvo nutekėjusi ir gyveno Skaudvilėje. Dabar jie guli Puželių miške. Kur bebūsi, ką aplankysi, atrodo, kad Lietuva yra vienos didelės žydų kapinės. Atminties sugrąžinimas turi būti natūralus dalykas, kad žinoti savo istoriją. Prisiminkime, kad žydai Skaudvilę padarė tokiu miesteliu, koks jis yra, – tvirtino E.Bunka.

Dalintis:

About Author

Regina Genienė

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ žurnalistė

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą