Tauragės dvaro istorinėms vertybėms pasigenda valdžios dėmesio

Tauragė visad buvo pasienio miestas, todėl ne kartą karų metu sugriautas ar sudegintas iki pamatų. Dėl šios priežasties Tauragėje beveik neliko senamiesčio ir istorinę vertę turinčių pastatų. Istorikas Darius Kiniulis sako, kad šių dienų sulaukusiems autentiškiems objektams Tauragės dvare reikia ne tik didesnio gyventojų, bet ir miesto valdžios dėmesio – laikas įvesti tradiciją, kad savivaldybės biudžete kultūros paveldo objektams būtų numatytas finansavimas.

Reikėtų pastatyti paminklą

Pasak Dariaus Kiniulio, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorės pavaduotojo-vyriausiojo fondų saugotojo, Tauragės dvaras davė pradžią Tauragės miesto kūrimuisi ir augimui: dvaro valdytoja Jadvyga Kontautaitė-Bartoševičienė finansavo pirmosios katalikų bažnyčios ir parapijos mokyklos statybas.

– Ši mokykla buvo antra visoje Žemaitijoje, pirmoji veikė Varniuose. Pastačius bažnyčią, netoliese, toje vietoje, kur dabar yra Senamiesčio skveras, pradėjo veikti turgus. Aplink jį kūrėsi amatininkai. Iš pradžių tai buvo nedidelė gyvenvietė su keliais šimtais žmonių, – pasakojo istorikas. – Tauragės dvare Jadvygai Kontautaitei būtų prasminga pastatyti paminklą, nors jos atvaizdo mes ir neturime. Tačiau dėl šios moters turime miesto gimtadienį, o jos dar neįamžinome.

Tauragės dvare nedaug išlikusių autentiškų pastatų. Istoriko nuomone, reikėtų bent keletą jų apsaugoti, kad juose savininkai nekirstų naujų angų ir nekeistų originalaus fasado dizaino. Buvęs kumetynas, kur dabar veikia nakvynės namai, prieš dešimtmetį buvo perstatytas, išlikusias autentiškas fasado detales paslėpė apšiltinimo medžiagos, buvo pakeista stogo konstrukcija, pastatė priestatas.

– Nors dabar pastatas gražus, tačiau tai istorijos neišmanymo ir savo krašto šaknų negerbimo pavyzdys. Praktika rodo, kad remontuojant pastatus galima išsaugoti fasado puošmenas. Dvaro kalvė prarado autentiškumą apkalta plastikinėmis dailylentėmis. Tas pats atsitiko ir su senoviniais dvaro pastatais, statytais XIX a. viduryje – juose iškirstos angos šarvuotoms durims, sudėti panoraminiai langai vietoj tradicinių su stiklo pertvarų kvadratėliais, – apgailestavo muziejininkas. – Šie pastatai neįtraukti į paveldo registrą, todėl nėra saugomi, kas ką nori, tas tą daro. Juos būtų galima įtraukti į šį registrą, tuo pasirūpinti turėtų Kultūros paveldo departamento Tauragės skyrius.

Bendruomenė išvalė istorinį Tauragės dvaro daržovių sandėlį. Reginos Genienės nuotrauka

Rado istorinių reliktų

Istorikas įsitikinęs, kad žmones, gyvenančius architektūriniu požiūriu vertinguose namuose, reikėtų apmokyti ir įtikinti, kad autentiški fasadai didina turto vertę. Jis siūlo atkurti dvaro takelius, sutvarkyti aplinką, išsaugoti laiptus, vedančius prie dviejų tvenkinių. Vietos gyventojai juos vadina „damų laiptais“. Be didelių investicijų būtų galima pažymėti dvaro pamatų kontūrą – taip padaryta Jurbarko dvaro rūmų vietoje: nauji akmenys sumūryti virš senų pamatų ženklina rūmų kontūrą. Istorikas teigia, kad daug kur taip daroma.

– Daug kas priklauso nuo gyventojų supratingumo, nuo paveldo darbuotojų supratimo ir noro įsitraukti į vertybių išsaugojimą, nes tam reikia pastangų ir nervų gadinimo, bet reikėtų tai padaryti. Tauragės dvare būtina išsaugoti, ką dar įmanoma, – neabejoja D.Kiniulis. – Dvaro parke sovietmečiu buvo pristatyta daug pastatų, garažų, būdelių, todėl dalis parko subjaurota. Pagal senus planus reikėtų parko takelius atkurti, kad būtų patrauklu, kad būtų salelė pasivaikščioti. Daugiabučiai ir stadionas su dvaru niekaip nesusiję, jie – naujadarai.

Specialisto nuomone, reikėtų šalia stadiono pastatyti bronzinį ar tvirto plastiko dvaro maketą su senųjų pastatų modeliais ir senuoju išdėstymu. Jis sako, kad dvarvietėje išlikęs 1,4 m storio XVI–XX a. kultūrinis sluoksnis. 2001 metais buvo vykdomi labai mažos apimties kasinėjimai. Jų metu rasta lėkščių ir bokalų šukių, pypkių dalių, koklių. Visi šie daiktai patvirtina, kad dvare buvo gyvenama prabangiai. Tauragės kraštą tyrinėjęs istorikas Vytenis Almonaitis teigia, kad feodalinė valda – Tauragės dvaras buvo įkurtas XV a. pabaigoje.

Pasigenda kultūrinio turtėjimo

Darius Kiniulis patikino, kad kitos savivaldybės savo biudžetuose numatyto lėšas paveldo objektams restauruoti arba bent avarinei būklei pašalinti. Deja, Tauragėje lėšų tokiems darbams neskiriama.

– Tauragėje tokios tradicijos nėra. Mes neturime daug paveldo, bet reikia finansavimo, kad būtų galima išsaugoti bent tai, ką turime. Jei žmonės susitelks, gal ir išsaugosime Tauragės dvaro likučius. Lietuvos visuomenė turtėja ir labai gaila, kad tas turtėjimas materialinis, o ne kultūrinis, – susirūpinęs kalbėjo istorikas.