Tauragės krašto bažnyčios: vienos kelia saulės kolektorius, kitoms trūksta dažų

Įprasta, kad šiltuoju laikotarpiu suaktyvėja statybų ir remonto darbai, ne išimtis – bažnyčios. Vienos vis labiau modernėja, ruošiasi ant stogo kelti saulės kolektorius, kitoms neužtenka lėšų net perdažyti sienas. Kunigai teikia prašymus ir paraiškas, dalyvauja Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose, bet visais atvejais išsiversti be tikinčiųjų pagalbos – misija neįmanoma.

Sumažins finansinę naštą

Klebonas Marius Venskus iš Palangos į Tauragės Švč. Trejybės parapiją, kurią daugelį metų puoselėjo dekanas Alvydas Bridikis, atvyko prieš dvejus metus. Jam belieka palaikyti tvarką ir bažnyčią modernizuoti, mažinant jos išlaikymo kaštus. Šiuo metu atliekamas kosmetinis remontas, planuojamas naujas apšvietimas, po to visas jėgas klebonas sutelks saulės kolektoriams įrengti.

– Baigiame perdažyti bažnyčios šventoriaus tvorą. Ji skvero pusėje buvo pajuodusi – gal nuo augančių medžių, gal nuo pravažiuojančių mašinų. Žinot, ko bijau, kad nudažius tvorą žmonės pamatys kontrastą ir sakys, kad dabar dažytume bažnyčią, – kalbėjo klebonas, kaskart smagiai nusijuokdamas. – Tačiau bažnyčios dažyti dar nereikia. Varinio stogo nešveisime, nes patamsėjęs, oksidavęsis, varis tampa ilgaamžiškiausia danga.

Pasak M.Venskaus, kitas žingsnis – prie altoriaus įrengti stipresnį apšvietimą. Jam gražu, kad bažnyčioje jauki prieblanda, tačiau nuo altoriaus turi sklisti intensyvesnė šviesa, jis turi būti parapijiečiams puikiai matomas, o ne skendėti prieblandoje. Finansų daugeliui idėjų įgyvendinti parapijai neužtenka, todėl taupo ir net dalyvauja Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose.

– Ne, neužtenka lėšų. Bandome dėlioti ir taupyti, pasitarsiu su parapijiečiais, prašysiu aktyviau įsijungti įrengiant saulės baterijas ant stogo. Laimėjome konkursą, skyrė finansavimą. Tačiau nuo visos sumos (63 tūkst. Eur) 25 proc. reikia patiems padengti, vadinasi, mums reikės prisidėti apie 15 tūkst. Eur, – skaičiuoja klebonas. – Naudojant saulės energiją vienareikšmiškai bus pigiau.

Marius Venskus atviravo, kad jam labai rūpi vieniši senjorai, todėl jiems ketina įkurti dienos centrą. Idėją įgyvendinti tikisi rudenį, kad visą dieną, nuo ryto iki vakaro, iš savo namų atėję  pagyvenę žmonės galėtų bendrauti ir turiningai leisti laiką, kad jų nekankintų vienišumo jausmas. Šį reikalą netrukus aptars su vyskupu, nuspręs dėl tam tinkamų patalpų.

Kultūros paveldo objektui trūksta lėšų

Visai kitokie rūpesčiai kamuoja kleboną Arūną Bladžių, ketvirtus metus aptarnaujantį Adakavo Šv. Jono Krikštytojo parapiją. Bažnyčia, pastatyta prieš 227-erius metus, – kultūros paveldo objektas. Jai perdažyti savivaldybė skyrė tik pusę prašytos sumos. Ruošiant išorės sienas dažymui paaiškėjo, kad lentos supuvusios, būtina jas keisti. Klebonas pasakojo, kad parapijiečiai ieškojo, kas dovanotų medienos. Jis domisi naujomis technologijomis, bet saulės kolektorių įrengti Adakavo bažnyčioje nemato poreikio – nedidelės elektros sąnaudos. Didžiausias rūpestis – bažnyčią perdažyti. Šiemet darbų atliks tiek, kiek pakaks lėšų, o po to kaip bus – sunku klebonui nuspėti.

Adakavo klebonas Arūnas Bladžius tikisi, kad šiemet pavyks perdažyti bažnyčią. Reginos Genienės nuotrauka

– Matyti, kad praeityje buvo problemų su bažnyčios stogu, prasta lietaus nuvedimo sistema –  vanduo, tekėdamas medine bažnyčios siena, ją pūdė. Darbininkams nugrandžius senus dažus pamatysime realią lentų būklę. Uždažyti tą puvinį ir taip jį paslėpti būtų nesąžininga, teks pakeisti išorės apkalimą, – kalbėjo klebonas. – Pagal kvadratūrą apskaičiavome dažymo sąmatą – reikia 16 000 Eur, o skyrė – 8000 Eur. Esu dėkingas už gautą dalį, nors turėjau viltes šiemet užbaigti dažymą, su paveldosaugininkais suderinome – jie stipriai kontroliuoja. Net spalvos negalima keisti, kad nebūtų margumynas.

Pasak A.Bladžiaus, savivaldybei reikia pateikti informaciją nurodant savo indėlį – kiek prisidėjo prie jos skirtų lėšų. Jis nežino, ką reikės daryti – skolintis ar ilgai taupyti. Klebonas tikisi pagalbos ne tik iš parapijiečių, kraštiečių, bet ir kitų neabejingų šiai problemai žmonių. Adakavo kaimo bendruomenė feisbuko paskyroje paviešino prašymą paaukoti bažnyčios remontui, nurodė rekvizitus. Adakavo parapija nemaža, nusitęsia iki Varlaukio kaimo, tačiau, pasak klebono, joje esančios gyvenvietės mažos ir ištuštėjusios, nedaug gyventojų.

Dar yra ką griauti

– Kasmet prašome tikinčiųjų, kad aukotų, – kalbėjo A.Bladžius. – Sutvarkius sieną, nudažius, norėtųsi pagrindinį taką aplink bažnyčią pakeisti, nes jis išlūžęs, ištrupėjęs, elektrikai išpjaustė vesdami požeminę trasą. Iš viso Adakovskio dvaro komplekso bažnyčia išliko autentiškiausia. Labai norėčiau, kad prieiga prie bažnytėlės laikui bėgant būtų sutvarkyta, neliktų senų ūkinių pastatų. Nesvarbu, kad rajono pakraštys, bet jis turi savo istoriją.

Klebonas daug nuveikė gražindamas Adakavo kaimą. Bažnyčios teritorijoje, beveik kaimo centre, buvusius sukiužusius, susmegusius, beverčius ūkinius pastatus, kaip pats sako, nušlavė nuo žemės paviršiaus. Tuomet atsivėrė gražus bažnyčios vaizdas. Kaime dar yra nuo senumo sulinkusių ūkinių pastatų, kurie gadina vaizdą, todėl kunigas tikisi, kad kada nors parapijiečiai juos nugriaus.

Už bažnyčios stovi senoji taip pat sukiužusi klebonija, saugoma paveldosaugininkų. A.Bladžius teigia, kad restauruoti jos neturi galimybių, be to, ji nereikalinga. Jo nuomone, reikėtų labiau išgenėti Adakovskio parką, nes medžiai persenę, bet tai jau ne bažnyčios kompetencija.