Tauragės miškininkai: savaitgalį į mišką geriau neiti

Valstybinių miškų urėdija išplatino pranešimą apie padidėjusį gaisrų pavojų miškuose. Urėdija prašo gyventojų miškuose elgtis atsargiai, o Tauragės padalinio laikinasis vadovas Edvardas Bielskis siūlo karštomis dienomis laisvalaikį leisti prie upių ar ežerų.

Kaip skelbia Valstybinių miškų urėdija, miškuose šiuo laikotarpiu reikia elgtis ypač atsargiai, mat įsivyravo IV klasės gaisringumas.

„Didelis pavojus miško gaisrams kilti jau yra visoje Lietuvoje ir numatoma, kad jis tik didės, kol sulauksime lietaus. Labai prašome gyventojų, jog miške būtų atsargūs, o Jonines švęstų dar atsakingiau. Situacija miškuose išties pavojinga – gaisrą gali sukelti net menkiausia nukritusi žiežirba“, – pranešime spaudai cituojamas Valstybinių miškų urėdijos direktorius Valdas Kaubrė.

Pranešama, kad šiemet, iki birželio 21 dienos Lietuvos miškuose užregistruota 17 miško gaisrų 8,06 ha plote. Šių metų drėgnas bei šaltokas pavasaris pasižymėjo nepalankiomis miškų gaisrams kilti sąlygomis ir kol kas fiksuojamas rekordiškai mažas gaisrų skaičius miškuose (mažiausias per dešimtmetį). Tačiau tokią statistiką gali greitai pakeisti kaitrios vasaros dienos.

Valstybinių miškų urėdijos Tauragės regioniniam padaliniui laikinai vadovaujantis Edvardas Bielskis „Tauragės kurjeriui“ sakė, kad Tauragės rajone situacija panaši, kaip ir visoje šalyje.

– Šilinėje, Eičiuose, Tauragėje vyrauja smėlis. Tai reiškia, kad ir miško paklotė yra kitokia, pribirę spyglių, sudžiūvusios samanos – viskas labai degu. Balskų pusėje žemė derlinga, yra žolės, o ji ne tokia degi. Neseniai lijo, bet tiek lietaus smarkiai situacijos nekeičia. Dabar geriau vykti poilsiauti kitur, ne miške. Gaisras gali kilti ir ne iš blogos valios – užtenka numestos neužgesintos nuorūkos, – patikino E.Bielskis.

Urėdijos padalinio laikinasis vadovas taip pat primygtinai ragina šiuo metu vengti laužų miškuose. O kur nors sukūrus laužą, pasirūpinti, kad ugnis neišplistų. Susiruošus namo būtina įsitikinti, kad laužas visiškai užgesintas ir net pakilęs vėjas iš naujo neįžiebs ugnies.

Gaisrams kilti palankios sąlygos grupuojamos į penkias gaisringumo klases:

I klasė, kai gaisrams kilti sąlygų nėra;

II klasė, kai gaisrams kilti sąlygos mažai palankios (tikimybė 5-10 proc.) – gali kilti silpni žemutiniai gaisrai;

III klasė, kai gaisrams kilti sąlygos vidutiniškai palankios (tikimybė 10-30 proc.) – gali kilti vidutiniai žemutiniai gaisrai;

IV klasė, kai gaisrams kilti sąlygos palankios (tikimybė 30-60 proc.) – gali kilti žemutiniai gaisrai, kurie pereina viršūninius gaisrus;

V klasė, kai gaisrams kilti sąlygos ypač palankios (tikimybė siekia 100 proc.) – gali kilti žemutiniai gaisrai, kurie pereina į viršūninius gaisrus.

Būtina žinoti, kad ugnį sausoje miško paklotėje gali įžiebti ir palikta stiklo dužena, neužgesinta nuorūka ar degtukas.

Priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas gali užtraukti įspėjimą arba 30–50 eurų baudą. Už miško naikinimą nerūpestingai elgiantis su ugnimi ir sukėlus gaisrą gali tekti sumokėti net 560–1200 eurų baudą bei atlyginti gamtai padarytą žalą.

Pastebėjus degančią žolę ar miške kilusį gaisrą, apie tai būtina pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.