Tauragės vėliava plazdėjo Pilaitės malūne

Birželio 19-ąją, karštą šeštadienį, iš Tauragės išvyko autobusas į Vilnių. Į kelionę patraukė Tauragės liaudies teatro ir Taurų kultūros namų teatro artistai, būrelis jaunimo, kiti kultūros žmonės. O šaunios kompanijos viršininkė, generolė, psichologė ir vedlė – Tauragės liaudies teatro režisierė, ekstravagantiškoji Genovaitė Urmonaitė. Jau 15-ąjį kartą tauragiškiai išvyko į susitikimą su Vilniuje gyvenančiais kraštiečiais.

Tokia išvyka, kaip šitoji – pirma, visada susitikimai vykdavo žiemą, sausio pabaigoje ar vasario pradžioje. Dabar gi – vasaros karštymečiu. Žinoma, čia karantinas pareguliavo laiką, bet viskas į gera – teigiamai pareguliavo ir vietą. Ankstesnieji susitikimai vykdavo Vilniaus teatrų salėse, o dabar surengtas po atviru dangumi Vilniaus mieste, bet tokioje gaivioje oazėje, kad net pati baisiausia vasaros šutra neišgąsdino. Pilaitės malūne-muziejuje dirba ir jam vadovauja tauragiškė Larisa Gureckienė, buvusi Morozovaitė, žinomo Tauragės žurnalisto, beje, iškapsčiusio ir atradusio istoriją apie Onore de Balzako viešnagę Tauragėje, dukra. Buvome jaukiai ir svetingai priimti: retas kuris buvo svečiavęsis šiame malūne-muziejuje su daugybe sukauptų eksponatų, su labai įdomia istorija.

Atvyko meras Dovydas Kaminskas, Seimo narys Romualdas Vaitkus, keletas savivaldybės administracijos darbuotojų. O iš vilniškių sambūrį pagerbė vyskupas Mindaugas Sabutis, atvykęs su visa gausia savo šeima, tauragiškiams gerai prisimenamas Viktoras Rudys su sūnumi ir marčia, žinomi pedagogai Liudas Bugenis, Jurgis ir Elena Stasiuliai, prisistatė ir jų buvę mokiniai, gyvenantys Vilniuje.

Spektaklis po atviru dangumi malūno papėdėje „Knarkia paliepus“, režisuotas G.Urmonaitės, vertė šypsotis. Vaidmenis sukūrę Eugenijus Kriaučiūnas, Jonas Dedūra, Giedrė Barakauskienė ir Lijana Jurevičienė buvo apdovanoti ne tik šypsenomis ir katutėmis, bet ir puokštėmis gėlių.

Vėliau jaukiame malūne tęsėsi bendrystė: Larisa pasakojo malūno istoriją ir pristatė ekspoziciją (jų daug ir jos turtingos), Genovaitė demonstravo savo naująją knygą „Ačiū“, skirtą Tauragės liaudies teatro 60-mečiui, virė pokalbiai ir tvyrojo ne karštis, o gaiva – nuo malonių susitikimų poveikio ir prie malūno plazdančios Tauragės vėliavos.

Net neabejoju, kad šitoji vėliava plazdės ir po metų kitame kraštiečių susibūrime. Tegul tik jėgų užtenka Genovaitei Urmonaitei ir visus kraštiečius Vilniuje vienijančiai Tauragės kraštiečių draugijos Vilniuje prezidentei Otilijai Klimaitienei.