Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Pagramančio biblioteka iškilmingai pasitiko 70-mečio sukaktį. Pirmaisiais veiklos metais bibliotekoje spingsėjo žibalinės lempos, dabar čia stovi kompiuteriai, sukaupti nemaži knygų ir periodinių leidinių fondai. 19 metų šiai bibliotekai vadovaujanti Virgina Bartušienė atviravo vos spėjanti įgyvendinti visus suplanuotus projektus, organizuoti renginius, šventes ir edukacijas, todėl visai nebelieka laiko širdžiai mielai kraštotyros veiklai.
Į biblioteką – supratimo ir paguodos
Džiugus šurmulys aidėjo Pagramančio miestelio bibliotekoje Virginai Bartušienei bendraujant su skaitytojais iš Sungailiškių kaimo Kristina ir Alfonsu Lukošiais. Paklausti, kodėl jie knygų atvažiuoja būtent į Pagramantį, nė nemirktelėję vienbalsiai atsakė, kad „čia yra tikra biblioteka ir didelis knygų pasirinkimas“. Jie sau pasiimantys knygų, tuo pačiu ir kaimynei jų nuveža.
Išlydėjusi skaitytojus Virgina pasakojo, kad pastaraisiais metais vis daugiau laiko turi skirti į biblioteką užsukusiems lankytojams. Vaišindama arbata juos tarsi psichologė išklauso ir nuteikia pozityviai. Jei kurį surietė liga – išsamios informacijos ir patarimų suranda interneto platybėse. Bibliotekininkė patikino pažįstanti kiekvieną bibliotekos lankytoją ir žinanti, kokio žanro literatūrą kiekvienas mėgsta.
– Atėję skaitytojai nepuola prie lentynų ir patys nesirenka knygų. Jie patogiai įsitaiso ant kėdės ir laukia, kol surinksiu, atnešiu ir pasiūlysiu. Tauragiškės Stefanijos Samoškienės žentas dirba vairuotoju mokykloje. Kai jis praneša, kad šeima nori naujų knygų, aš jų greitai prirenku ir tekina nubėgusi jam paduodu. Taip knygos keliauja į Tauragę, o vėliau iš ten grįžta, – pasakojo bibliotekos vedėja. – Aš taip dirbu – sudedu knygas į maišiuką ir pristatau tam, kam reikia.
Išlepinti dėmesio
V.Bartušienė visuomet išpildo skaitytojų norus. Jei reikiamos knygos neturi – ne bėda. Skambina kolegei Ilonai Ambrozienei, Norkaičių kaimo bibliotekininkei, ir prašo, kad ši grįždama iš darbo užvežtų pageidaujamą knygą jai į namus. Mat V.Bartušienė gyvena Tauragėje ir kas rytą autobusu važiuoja į darbą Pagramantyje. Taip ji iš Tauragės kaip kokia knygnešė pristato reikalingą skaitytojui knygą. Prireikus knygų skolinasi iš vaikų bibliotekos, įsikūrusios Tauragės miesto pilyje. Pašnekovė patikino, kad tarp tauragiškių yra nemažai Pagramančio bibliotekos gerbėjų. Grįždama iš darbo savo kaimynams parveža knygų, nors nuo svorio labai pavargsta rankos.
– Bibliotekoje ne tik knygų, ir kitokių leidinių daug – tegul tik skaito. Tik kartais vienu metu keliems prireikia tos pačios knygos. Deja, po truputį gyventojų mažėja, jaunimas išvažiuoja, vaikų nedaug, mane tai liūdina, – nerimą išsakė pašnekovė. – Išpopuliarėjus technologijoms pasigendu gyventojų entuziazmo ateiti į biblioteką. Jie mieliau sėdi prie televizorių ar kompiuterių, įnikę į telefonus. O seniau norinčius prisėsti prie kompiuterio bibliotekoje tekdavo užrašyti į eilę. Pasyvesniems ar sunkiau judantiems gyventojams pati nunešu knygas. Gal entuziazmą prislopinau aš pati juos išlepindama – vis bėgu ir bėgu pas kiekvieną su knygomis. Jei žmogus manęs paprašo knygų, tai man – šventas dalykas.
Senjorai mėgsta skaityti
Aktyviausių jaunų skaitytojų pavardės puikuojasi bibliotekos skelbimų lentoje – visų čia neišvardysi. V.Bartušienė džiaugsmingai paminėjo vis dar skaitančias senjores Ireną Malinauskienę (88), Almą Montvilienę ir Danutę Petkienę, perkopusias 70-metį. Marijona Bajorinienė ir Petrutė Stulgienė skaitė visą gyvenimą, beveik iki 90-ties. Pablogėjus sveikatai jau nebeskaito. Dažnai bibliotekoje dvasinio peno ieško Justina Kuvikienė, Violeta Keserauskienė, Eugenija Budreckienė, Jovita ir Romas Poškai, Kristina Krompalcienė, Jonas Ugintas ir Kristina Tamavičienė.
Pagramančio biblioteka aptarnauja Pagramančio miestelį, Tuščių, Ringių, Matiškių, Gudlaukio, Kuturių, Balskų, Lylavėnų, Alijošiškės kaimus. Nemažai žmonių atskuba iš nepriskirtų teritorijų.
Svajonė – muziejus
Virgina Bartušienė pasakojo, kad svajonę įsteigti muziejų puoselėja daugiau kaip 10 metų. Ji turi iš gyventojų surinkusi ir sukaupusi daug senų rakandų, net dideles ir mažesnes audimo stakles. Dalis eksponatų sukrauta sandėlyje į dėžes, dalis – kultūros namuose užslėpta. Laiptinėje stovi žymaus kalbininko Petro Joniko rašomasis stalas, kuriam apie 110 metų. Knygnešio Jono Mažeikos dvi spintelės laikomos pas jo giminaitę.
– Labai tikėjomės, kad per dešimtmetį įkursime muziejų. Miestelyje, prie bažnyčios, išlikęs autentiškas, senovinis pastatas – svirnas, netoliese stovi unikalus Košienės namelis. Tačiau mums trukdo Kultūros paveldo tarnyba, ji neleidžia ten įsikurti. Šie pastatai kasmet vis labiau pūva ir tręšta, – apmaudo neslėpė pašnekovė. – Turėdama patalpas įrengčiau žymių žmonių, kilusių iš Pagramančio, skyrelį. Išliko daugybė jų daiktų. Nemažai informacijos sukaupta ir įamžinta garso įrašuose. Į buities muziejų pasidairyti atvažiuotų kitur gyvenantys.
Bibliotekos vedėja įrengtų skyrelį tremties laikotarpiui atminti, kadangi įamžino tremtinių prisiminimus, jie padovanojo parsivežtų daiktų. Turi net tris naudotus sundukus – lagaminus, pagamintus iš medžio. Dabar jie pūpso užkišti bibliotekoje. Įdomų albumą apie išgyventus sunkumus parengė buvusi tremtinė, kraštotyrininkė ir lietuvių kalbos mokytoja Irena Malinauskienė.
Pirmieji žingsniai
Pagramančio miestelio biblioteka buvo įkurta 1949 m. namelyje prie autobusų stoties. Ten pat veikė klubas-skaitykla, kur susirinkusios repetuodavo kapelos, ansambliai, aktoriai, dainuodavo chorai. Pokario metais labai stigo darbuotojų, jie dažnai keitėsi. Aktyviausi kultūriniame gyvenime buvo mokytojai, talentingi žmonės ir meno gerbėjai.
– Iš pradžių biblioteka renginių neorganizuodavo – čia susirinkę žmonės prie žibalinių lempų skaitydavo spaudą. 1954 m. du kartus per savaitę buvo pradėti rodyti filmai. Tuo laikotarpiu bibliotekininkės privalėjo dirbti su netiesiogine veikla susijusius darbus. Kolūkio valdininkai reikalavo platinti obligacijas, eiti surašinėti, padėti prenumeruoti spaudą, budėti javų kūlimo metu laukuose ir sandėliuose. Tokie buvo pirmieji bibliotekos žingsniai, – pasakojo V.Bartušienė. – 1960 m. biblioteka persikraustė į apylinkės patalpas, kuriose veikia iki šiol. Po truputį kito bibliotekos įvaizdis ir daugėjo skaitytojų, fondus papildydavo naujos knygos. Daugėjo kultūrinių renginių, vykdavo vakaronės, vardynos, krikštynos, jaunuolių palydėtuvės į kariuomenę, parodos, knygų skaitymai ir aptarimai, montažai.
Pirmoji bibliotekininkė buvo Zosė Bartkutė, vėliau dirbo Genė Varatinskaitė, Zosė Užvalakaitė, Zita Paulikaitė, Antanina Valteraitė, Viktoras Krinicinas, Juozas Balseris, Elena Bružytė, Eugenija Kiniulytė, Ona Vaitkutė-Mačiulienė, Juzefa Kiniulienė ir Virgina Bartušienė.
2004 m. poetė, režisierė, lėlininkė Danutė Šimanauskienė Pagramančio bibliotekoje įkūrė vaikų dramos teatrą „Gramančiukai“ ir pastatė pirmąjį spektaklį pagal H.K.Anderseno pasaką „Mergaitė su degtukais“. Tais pačiais metais dramos ir lėlių teatrui ėmė vadovauti V.Bartušienė. Per dešimtmetį ji sukūrė 15 spektaklių, pasakų inscenizacijų, pjesių, pasiuvo daug lėlių.
Darbas tik intensyvėja
Bibliotekos vedėja Virgina Bartušienė atviravo, kad paskutiniu metu nespėja nė vienos knygos perskaityti, todėl yra „kaip kriaučius be kelnių, batsiuvys be batų, taip ji – be knygų“. Eilėraščius trumpus perskaito, o didelės apimties romanui laiko nelieka.
– Daug laiko pareikalauja darbas su „Libis“ programa. Aš mielai tą statistinį darbą iškeisčiau į kraštotyrinį, nes man jis labiausiai prie dūšios. Pagramančio kraštas turtingas – kur įkelsi koją, yra apie ką rašyti ir ką nufotografuoti: senus kapus, kalveles, griovas. Vietovardžių metams paminėti sukūriau albumą, kuriame 180 nuotraukų. Dar nė karto per tiek metų nepavyko užvėrus duris po darbo apie jį negalvoti. Priemonėms ir kelionei į darbą išleidžiu vos ne pusę savo atlyginimo, juk ne visi projektai finansuojami, o kurie finansuojami – lėšų neužtenka, – kalbėjo Virgina.
Minint Pagramančio bibliotekos jubiliejų klebonas Vytautas Petrauskas bažnyčioje aukojo šventas mišias, vėliau šventė tęsėsi Pagramančio kultūros namuose. Mokytojos Linos Šimkūnienės parengti mokiniai šoko liaudiškus šokius. Koncertavo tercetas: kultūrinių renginių organizatorė Rasa Jakienė, jos sesuo Milana su dukra Ernesta Gečiene. Dainavo mokytoja Violeta Girdžiuvienė su dukrele Soneta.
– Esu dėkinga seniūnui Jonui Samoškai už nuostabų tortą, Pagramančio regioninio parko vadovei Ritai Krompalcienei, kultūros namų darbuotojams, mokytojams, Pagramančio verslo įmonėms, kurios paprašytos visuomet padeda kas kuo galėdamos, – dėkojo V.Bartušienė.
