Žygaitiškio rankose – nauji skaudžios istorijos liudytojai

Dalintis:

Buvęs Žygaičių bendruomenės pirmininkas Jonas Nairanauskas prieš aštuonerius metus, kai Žygaičių vardas dėl garsiosios skalūnų gavybos istorijos šiose apylinkėse buvo linčiuojamas kiekviename šalies interneto portale ir beveik kasdien kartojamas žinių transliacijose, gyveno visai kitokį gyvenimą. Tuomet jam teko atlaikyti netikėtai užgriuvusį „populiarumą“ ir net kaltinimus, kad esąs „Gazprom“ šalininkas. Kalbėti apie tas dienas ponas Jonas nenori – buvo, kaip buvo, skalūnų detektyvas Žygaičiuose numalšo, o šiandien jis gyvena jau visais kitais rūpesčiais. Jono rankose – dvi jo išleistos šviežutėlės knygos.

Į „Tauragės kurjerio“ redakciją atsinešęs du savo leidinius – storus, kokybiškus, didelio formato, Jonas Nairanauskas sako, kad padovanoti jų redakcijai dar negali, mat vienos knygos išleista tik 5, kitos – 15 egzempliorių. Paklaustas, kodėl tiek mažai, Jonas ironiškai šypteli – neturėdamas lėšų daug neišleisi.

Jono Nairanausko leidiniai – dokumentiniai. Daugiausia tai Lietuvos ypatingajame archyve surinkti ir į lietuvių kalbą išversti KGB dokumentai, susiję su Žygaičių ir visu Tauragės kraštu: „Žygaičių valsčiaus Lietuvos laisvės armija“ ir „Tauragės apskrities NKGB skyrius. 1944–1945 m.“. Kad surastų, surinktų ir išverstų kadaise slaptus dokumentus, Lietuvos ypatingajame archyve Vilniuje Jonas praleido ne vieną savaitę – sako, kad į archyvą, kol apdorojo visą istorinę medžiagą, ėjo kaip į darbą. Mat išsinešti dokumentų į namus archyvas neduoda, susipažinti su jais, skaityti, konspektuoti galima tik archyvo skaitykloje.

Kaip skelbia Visuotinė lietuvių enciklopedija, Lietuvos laisvės armija buvo įkurta 1941 m. gruodį ir egzistavo iki 1946 m. balandžio. Tai Lietuvos pasipriešinimo nacių Vokietijos ir SSRS okupaciniams režimams karinė politinė organizacija, iš kurios vėliau išaugo Lietuvos pokario partizanų veikla. Skelbiama, kad armijai priklausė daugybė Lietuvos inteligentijos elito – nepriklausomos Lietuvos karininkai, studentai, mokslo žmonės žmonės. Kai kurie istorikai atskirus Lietuvos laisvės armijos veiklos epizodus vertina prieštaringai, kai kurie netgi bando šią organizaciją susieti su nacių veikla, tačiau vertinti Antrojo pasaulinio karo laikų istoriją vienpusiškai nevalia – įsitikinęs J.Nairanauskas. 1940–1950 metų dešimtmetis Lietuvos istorijai buvo vienas sudėtingiausių, būtent tuomet, patekusi tarp dviejų okupantų ugnių, šalis prarado gabiausius, talentingiausius, perspektyviausius savo visuomenės narius. Daugumos žmonių, bandžiusių pasipriešinti okupacijai, likimas buvo tragiškas.

Jono Nairanausko išleisti leidiniai. Ramunės Ramanauskienės nuotrauka

Kodėl tokios sunkios ir skaudžios temos? – klausiu J.Nairanausko.

– Gal pirma pasakysiu, kad leidinys „Tauragės apskrities NKGB skyrius. 1944–1945 m.“ įtrauktas į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro šių metų leidybą. Pripažinta, kad ši knyga turi istorinę vertę, todėl ją verta išleisti masiniu tiražu. Tai mane pradžiugino. Labai tikiuosi, kad centras ištesės savo pažadą. Dabar šie mano leidiniai neredaguoti, tai tik dokumentų santrauka, centras turėtų atlikti šį svarbų darbą ir išleisti leidinius jau daug aukštesnės kokybės, – sako J.Nairanauskas.

Jokio honoraro už prognozuojamos knygos leidybą J.Nairanauskas nelaukia ir net nesitiki, sako visai nekeliantis tokio tikslo.

– Nors nuo žmonos gaunu barti, kad šeimos pinigus tokiems dalykams leidžiu, – juokiasi žygaitiškis. – Mano tikslas kitoks – noriu, kad žmonės, ypač Tauragės krašto, iš Žygaičių kilę, gal studentai, gal mokytojai, susipažintų su šia skaudžia istorija. Jau atsirado žmonių, kurie šiose knygose atrado savo giminės pavardžių, pradėjo domėtis savo artimųjų istorija. Šiuose leidiniuose – daugybė dokumentų, daugybė pavardžių, tardymo protokolų. Su manimi susisiekė jau 15 žmonių, kurie paremtų papildomo tiražo leidybą, nes jiems tai pasirodė svarbu ir jie nori savo bibliotekose šias knygas turėti.

Tiesa, Jonas Nairanauskas jaučia nedidelę nuoskaudą – ne visus istorinius dokumentus gauti iš Genocido ir rezistencijos tyrimo centro jam pavyko. Centras teigė negalįs parodyti kai kurių asmenų ir įvykių bylų, nes jų dar nėra peržiūrėję istorikai. Didžiąją dalį istorinės medžiagos Jonas rado Lietuvos ypatingajame archyve. Visi dokumentai versti iš rusų kalbos. J.Nairanausko surinktuose dokumentuose – daugybės Tauragės krašto žmonių likimai.

– Yra visokių istorijų, dauguma jų nelaimingų, tragiškų – ką areštavo ir nužudė, ką verbavo ir kokias žinias tauragiškiams perdavinėjo KGB. Kai kuriuose dokumentuose net yra agentų pavardės. Su KGB bendradarbiavusių agentų pavardės retai kada būdavo skelbiamos, tačiau man pavyko rasti dokumentų ir su pavardėmis. Tie žmonės iš Tauragės krašto. Žinoma, aš nevertinu to laiko įvykių, aš tik surinkau dokumentus. Vertinti gali tik istorikai ir apskritai vertinti to meto atskirų žmonių poelgius būtų labai drąsu, mes nežinome, kaip mes būtume pasielgę panašiose situacijose, – sako J.Nairanauskas.

Leidėjas tikina, kad neapsiribos šiomis dviem knygomis – istorijos laipteliais lips aukštyn: kels vėlesnius KGB dokumentus, susijusius su Tauragės kraštu. Pasak J.Nairanausko, norint susidaryti visą pokario vaizdą Tauragės krašte, reikia susipažinti mažiausiai su dešimties metų archyviniais dokumentais.

Šiuo metu J.Nairanauskas nagrinėja KGB dokumentus, susijusius su Tauragės kraštu, iki 1951 metų. Tai pats sunkiausias laikotarpis ne tik Lietuvai, bet ir Tauragei. Leidėjas tikisi, kad jau netrukus šviesą išvys ir dar vienas dokumentų rinkinys.

Susidomėjusieji J.Nairanausko leidiniais jų gali ieškoti Tauragės rajono bibliotekose ar kreiptis į jį.

Dalintis:

About Author

Ramunė Ramanauskienė

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ redaktorė.

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą