Kultūros paveldo departamentas sustabdė doto griovimo darbus

Tauragėje, netoli Jūros upės statomame kotedžų kvartale, jau kitų metų vasarį turėtų apsigyventi pirmieji naujakuriai, tačiau tik šį pavasarį Kultūros paveldo departamentas užsimojo išsiaiškinti, ar viename sklypų stovintis ardyti pradėtas bunkeris turi istorinę vertę. Statinio ardymo darbai sustabdyti, tačiau sklypus šioje teritorijoje įsigijusios bendrovės „Sensus Oil“ vadovas tvirtina, kad kai pirko sklypą, bunkeris jame nė nebuvo pažymėtas.

Sklypus pardavė savivaldybė

UAB „Sensus Oil“ kelis sklypus prie Jūros upės kotedžų statyboms įsigijo iš Tauragės rajono savivaldybės ir UAB „Argimetas“, ši bendrovė taip pat pirko iš savivaldybės.

Kaip „Tauragės kurjerio“ redakcijai sakė „Sensus Oil“ vadovas Robertas Jurkšaitis, sklypus bendrovė įsigijo be jokių inžinerinių ir kitų statinių. Iš bendrovės „Argimetas“ „Sensus Oil“ sklypus įsigijo šių metų balandžio 25-ąją. Pasak R.Jurkšaičio, „Argimetas“ parduotus sklypus dar tik rengia perdavimui.

„Sensus Oil“ vadovas atskleidė, kad pirmieji penki naujakuriai į naują kotedžų kvartalą turėtų įsikelti kitų metų vasarį. Per artimiausius septynerius ar aštuonerius metus Jūros skersgatvyje turėtų būti užbaigtas statyti visas 52 kotedžų kvartalas.

2020 metų rugsėjį Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Jūros skersgatvio sutvarkymo darbai buvo įtraukti į Planuojamų statyti, rekonstruoti ir remontuoti, prisidedant fiziniams ir juridiniams asmenims, objektų sąrašą – savivaldybė pažadėjo prisidėti 70 procentų lėšų bendros projekto vertės. Tuokart apskaičiuota preliminari gatvės važiuojamosios dalies sutvarkymo, nuotekų ir apšvietimo tinklų darbų kaina siekė apie 235 tūkstančius eurų.

Darbus sustabdė

Praėjusią savaitę iš už sukrautų didžiulių žole apaugusių žemės krūvų sklido kaltuvų garsai – buvo vykdomi bunkerio, vadinamojo doto, ardymo darbai, tačiau šiuo metu jie sustabdyti. Darbus stabdyti pareikalavo Kultūros paveldo departamentas.

Darbai vyko už sukrautų žemės krūvų, dabar jau apaugusių žole. Daivos Žebelienės nuotrauka

Kaip informavo Kultūros paveldo departamento Telšių-Tauragės skyriaus patarėjas Vidas Narbutas, dar šių metų balandžio 27 dienos Kultūros paveldo departamento direktoriaus įsakymu buvo inicijuota gynybinio pastato, vadinamo dotu, Jūros skg. 31 vertingųjų savybių atskleidimo ir įregistravimo Kultūros vertybių registre procedūra. Apie tai, kad pradėta vertingųjų savybių atskleidimo ir įregistravimo Kultūros vertybių registre procedūra, jau kitą dieną, balandžio 28-ąją, raštu buvo informuotos bendrovės „Sensus Oil“ ir „Argimetas“ bei Tauragės rajono savivaldybės administracija.

Tačiau dotas pradėtas griauti nesulaukus, kol bus baigta Kultūros departamento patikrinimo procedūra ir priimtas sprendimas dėl šio statinio vertingųjų savybių atskleidimo ir įregistravimo Kultūros vertybių registre. Tai sužinoję, departamento specialistai sklypo valdytoją ir darbus atliekančios organizacijos vadovą iškvietė atvykti į departamentą ir pateikti paaiškinimus.

„Juos gavus dėl galimų tolesnių veiksmų bus priimamas sprendimas“, – informavo V.Narbutas.

Kas vykdo buvusio gynybinio pastato ardymo darbus, Kultūros paveldo departamento Telšių-Tauragės skyriaus patarėjas V.Narbutas neatskleidžia. Esą neturi teisės dalytis tokia informacija.

Verslininkas: „Ardome betono gabalą“

Antradienį UAB „Argimetas“ vadovas Arvydas Ivanauskas „Tauragės kurjeriui“ sakė, kad bendrovės atstovai dar nebuvo nuvykę į Kultūros paveldo departamento Telšių-Tauragės skyrių teikti paaiškinimo, esą svarsto, ar privalo aiškintis departamentui dėl to, kad privačioje žemėje ardo „betono gabalą“. A.Ivanauskas tvirtina, kad jokio doto nepirko, pasak jo, neaišku, kas ten buvo, gal kokia sena bulvių saugykla ar rūsys.

– Kai niekas nesitvarko, tai niekam ir nerūpi, o dabar parūpo. Reikėjo aiškintis iki pardavimo. Sklypą įsigijome iš Tauragės rajono savivaldybės. Jovaruose pardavė dotą kaip registruotą statinį. Ten žmogus nusipirko, nusigriovė, pasidarė gyvenamą teritoriją ir paveldo tarnybai neužkliuvo. Mūsų įsigytame sklype jokių statinių nebuvo pažymėta. Mes jokių statinių nepirkome ir sklypą pardavėme be statinių. Mes laikome, kad tai betono likučiai. Buvusioje kareivinių teritorijoje tokių buvo daug. Kas neregistruota, to ir nėra. Žemė privati, todėl nenorime komentuoti. Be to, ta žemė nebe mūsų, jau pardavėme, – kalbėjo A.Ivanauskas.

Verslininkas tvirtino, kad eilinį kartą dėl valstybės institucijų įsikišimo nukenčia verslas – darbus teko stabdyti, o vien sunkiosios technikos transportavimas nemažai kainuoja.

– Galėtume dirbti toliau, nes pareikalavusieji sustabdyti darbus yra neteisūs, tačiau elgiamės normaliai – sustojome, – sakė A.Ivanauskas.

Laiko okupantų statiniu

Sklypų, kuriuose bus statomi kotedžai, savininkės „Sensus Oil“ vadovas R.Jurkšaitis taip pat sakė, kad įsigytų sklypų dokumentuose nebuvo jokių registruotų statinių – bendrovė nusipirko laisvus žemės sklypus. Bendrovės vadovas patikslino, kad laiško apie pradėtas patikrinimo procedūras iš Kultūros paveldo departamento negavo, esą sužinojo, kad neregistruotas laiškas grįžo į Tauragės tarnybą, tik apie tai tarnyba žurnalistams nutylėjusi. Be to, griovimo darbus vykdo ne „Sensus Oil“, o UAB „Argimetas“.

Bunkeris. Daivos Žebelienės nuotrauka

– Jūsų minimas bunkeris neturėjo jokio registracijos, inventorizacijos numerio. Jo realiai nėra. Antradienį buvau Kultūros paveldo tarnyboje ir viską paaiškinau. Toks ažiotažas kilęs, bet man apskritai kyla klausimas, kodėl į Paveldo saugomų objektų sąrašą turėtų būti įtrauktas okupantų statinys, – svarstė R.Jurkšaitis.

Verslininkas tvirtino, jog jam svarbu, kad tauragiškius pasiektų teisinga informacija: Tauragė – mažas miestas, jam nemalonu, kai kalba, kad „Sensus Oil“ pasislėpę už žemės krūvos daro kažką neleistino.

Savivaldybė: leidimo nereikėjo

Tauragės rajono savivaldybės Architektūros ir geodezijos skyriaus vyriausiasis specialistas Šarūnas Graužinis „Tauragės kurjerį“ informavo, kad pagal Statybos įstatymo 27 str. leidimas nugriauti statinį reikalingas griaunant ypatingus ar sublokuotus neypatingus statinius. Pagal to paties įstatymo 2 str. 20 punktą kultūros paveldo statinys priskiriamas ypatingiems statiniams. Tačiau jei griovimo metu šis statinys dar nebuvo įtrauktas į Kultūros paveldo saugomų statinių sąrašą, jo kategorija – neypatingasis statinys, todėl leidimas vykdyti griovimo darbus šiuo atveju, pasak savivaldybės atstovo, nebuvo privalomas.

Vakar, kai straipsnis jau buvo parengtas spaudai, savivaldybės administracija paprašė patikslinti informaciją. Redakcijai atsiųstas savivaldybės atstovės Vilmos Bergelienės komentaras: „2019 m. rugpjūčio 8 d. įvyko viešasis aukcionas ir pastatai-sandėliai (unikalūs Nr. 7798-0012-9137, 7798-0012-9148, 7798-0012-9159) kartu su jiems priskirtu žemės sklypu (kadastrinis Nr. 7755/0003:167) adresu Tauragė, Jūros skg. 19 (pirkėjas, savivaldybės teigimu, vėliau adresą pakeitė, – red.), parduoti aukciono laimėtojui. Pažymime, kad aukcione parduotame sklype daugiau įregistruotų pastatų nekilnojamojo turto registre nebuvo“.

Saugomas tik vienas

Tauragės kultūros centro Kultūros paveldo tarnybos vyriausioji specialistė Svetlana Jašinskienė sakė, kad apie griaunamą bunkerį Jūros skersgatvyje tarnyba neturi sukaupusi istorinės informacijos. Pasak jos, remiantis „Krepost“ organizacijos atrastais duomenimis, Tauragės mieste iš viso buvo pastatyti 6 gynybiniai įtvirtinimai. Tik vienas jų, Prezidento gatvėje, Jūros krantinėje, yra saugomas. Tauragės krašto muziejaus Istorijos-etnografijos skyriaus vedėjas Darius Kiniulis patvirtino, kad tik šis vienas dotas yra įrašytas į miesto lankomų objektų sąrašą.

Kultūros paveldo departamento šaltiniai skelbia, kad Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą 1940–1941 m. buvo pradėtas statyti gynybinių įtvirtinimų ruožas, vadinamas Molotovo gynybine linija, kurią sudarė atskiri įtvirtinti rajonai su gynybiniais mazgais, o juose – patvarieji gynybiniai įtvirtinimai.

Tauragės krašte statyti fortifikacijos įrenginiai priklausė Šiaulių įtvirtinimo rajonui, kurio tikslas buvo kontroliuoti Šiaulių–Tilžės ruožą. Įtvirtinimo linija ėjo palei Jūros upę.