Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Statistikos departamentas skelbia, kad infliacija Lietuvoje perkopė 22,4 procento ribą, bet vartotojų poreikiai nesumažėjo. Brangstant būtiniausių prekių ir paslaugų krepšeliui, kas mėnesį gyventojai išleidžia vis daugiau. Mažėjant kuro kainoms, prognozuojama, kad maisto kainos kurį laiką liks stabilios, bet brangs centralizuotas šildymas ir elektra.
Pigios daržovės – laikina
Nuo karo Ukrainoje pradžios drastiškai pradėjusios kilti prekių ir paslaugų kainoms, rugpjūtį padėtis stabilizavosi – palyginti su liepa kainos padidėjo 1 procentu. Daugiausia tam įtakos turėjo kietojo kuro, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, elektros energijos, duonos ir grūdų produktų, šilumos energijos kainų padidėjimas bei degalų ir daržovių kainų sumažėjimas.
Vartojimo prekių kainos per mėnesį išaugo 1,2 proc., paslaugų – 0,6 proc. Rugpjūtį palyginti su liepa maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos padidėjo 0,9 proc. Labiausiai kito kai kurių šviežių vaisių ir daržovių kainos – taupydami elektrą ūkininkai šviežias daržoves nori kuo greičiau realizuoti, stengiasi nenaudoti šaldytuvų. Rugpjūtį daugiausia išaugo avokadų, apelsinų, svogūnų, kivių, žiedinių kopūstų kainos, bet atpigo agurkai, pomidorai, šilauogės, saldžiosios paprikos. Daržovių augintojai apskaičiavo, kad jų ūkiuose rugpjūčio pabaigoje palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu vidutinė bulvių ir kopūstų kaina buvo didesnė 40 proc., svogūnų – 20 proc., plautų morkų – 19,35 proc., burokėlių – 11,54 proc.
Centro turgus. Mortos Mikutytės nuotrauka
Siūlo „kiaulines“ bulves
Tauragės turguje šią savaitę kilogramą bulvių buvo galima nusipirkti už 50 centų, didesnes bulves prekeiviai pardavinėjo po 80 centų už kilogramą. Pasak Pagėgių savivaldybėje ūkininkaujančio ir kiekvieną savaitgalį bulves į Tauragės turgų atvežančio Vytauto, šiemet bulvių derlius prastesnis nei pernai. Vegetacijos pradžioje merkė lietus, o vėliau prasidėjo sausra.
– Pirkėjai pyksta, kad pabrango bulvės, bet aš turiu paaiškinimą. Taip, sėkla pernykštė, bet šiemet laukus reikėjo arti, reikėjo purkšti nuo kenkėjų, nuo maro, vagoti, galų gale reikėjo nukasti, perrinkti, susandėliuoti. Labai pabrango kuras ir elektra. Kai sudedi viską į krūvą, supranti, kad šiemet uždirbsi net mažiau nei pernai, nors bulvių kaina pakilo bent 20 centų už kilogramą, – pasakojo ūkininkas.
Vyras tikina, kad taupantiems taip pat turi ką pasiūlyti – mažiausias, dar kiaulinėmis vadinamas, bulves jis parduoda po 25 centus už kilogramą.
– Cepelinų iš tokių mažų bulvių kasdien neprigaminsi, bet išsivirti su lupenomis pats tas, – pataria prekeivis.
Centro turguje daržoves iš sodo prekiaujančios moterys pirkėjams siūlo pirkti ne tik žalias, bet ir apdorotas daržoves. Pavyzdžiui, kilogramą raudonųjų burokėlių galima nusipirkti už 50–80 centų, o pirkėjui pageidaujant pardavėjos juos išvirs, nulups ir supakuos, bet tada burokėlių kilogramo kaina sieks 1,50 euro.
Statistikos departamento duomenimis, rugpjūtį pabrango šviežios ar atšaldytos jūros gėrybės, gatavi patiekalai, saldumynai, jogurtas, alyvuogių aliejus, bet atpigo natūralus medus, užšaldyti vaisiai, mineraliniai arba šaltinio vandenys, rūkytos dešros. Pirmąją rugsėjo savaitę palyginti su paskutine rugpjūčio savaite 2,97 procento padidėjo vidutinė kiaulių supirkimo kaina, bet prekybos centruose skerdienos kaina kol kas laikosi nepakitusi, o nugarinė be kaulo net atpigo.
Elektra į neregėtas aukštumas
Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų kainos padidėjo 7,6 proc. Daugiausia pakilo kietojo kuro (43,4 proc.), vandentieko (3,1 proc.), elektros energijos (1,9 proc.), šilumos energijos (1,8 proc.), būsto priežiūros ir remonto paslaugų (1,4 proc.) kainos. Skystojo kuro kaina sumažėjo 10,8 proc. Dėl sezoninių nuolaidų drabužių ir avalynės kainos sumažėjo 1,7 proc. Avalynė atpigo 4,1 proc. drabužiai – 0,8 proc.
Labiausiai rugpjūtį kilo elektros energijos kainos. Antradienio duomenimis, mažiausiai suvartojantys namų ūkiai, pasirašydami naujas elektros tiekimo sutartis, galėjo rinktis pasiūlymus nuo 45 iki 59 centų už kilovatvalandę. Visiems elektros vartotojams Vyriausybė iki metų pabaigos yra įsipareigojusi taikyti kompensacinį mechanizmą – kompensuos ne daugiau kaip 9 centus už kilovatvalandę. Pigiausi nepriklausomų elektros tiekėjų tarifai siūlomi vartotojams, pasirašantiems ilgesnes nei trejų metų tiekimo sutartis.
Pasak elektros tiekėjų, rugpjūtį Lietuvoje vidutinė elektros kaina buvo 57 proc. didesnė nei liepą ir siekė 480 Eur/MWh. Elektra brango ir kitose Baltijos šalyse: 53 proc. Latvijoje – iki 467 Eur/MWh, 55 proc. Estijoje – iki 361 Eur/MWh. Rugpjūtį valandinės kainos Baltijos šalyse svyravo nuo žemiausios, 0,44 Eur/MWh, iki visų laikų aukščiausios – 4000 Eur/MWh.
