Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai Lietuvoje tymais sirgo 834 gyventojai. Kasmet nuo šios ligos nepaskiepijami 5 tūkst. vaikų, per praėjusį dešimtmetį – 50 tūkst. Po infekcinių ligų protrūkio grupė Seimo narių siekia įteisinti privalomą vaikų skiepijimą nuo poliomielito, tymų ir raudonukės. Šiuo metu tėveliai patys sprendžia, ar skiepyti savo atžalas. Apie skiepų baimę ir atsakomybę kalbamės su Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus specialiste Jolanta Norbutiene.
Neskiepytų – 5 proc.
Skiepijimas nuo tymų, poliomielito ir raudonukės įrašytas į vaikų skiepijimo kalendorių, dėl skiepijimo nuo šių ligų apsisprendžia mažylių tėveliai. Šiemet vienas susirgimas tymais fiksuotas Kauno mieste. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų, priverstinai skiepyti nereikia, ankstesniųjų metų draudimas neskiepytų vaikų nepriimti į darželius esą nepasiteisino. Svarbiausia – šviesti visuomenę.
Tauragės departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyresnioji specialistė Jolanta Norbutienė informavo, kad pernai Tauragės rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigose buvo registruoti 344 (iki 1 m.) kūdikiai, iš jų 341 paskiepytas nuo tuberkuliozės. Iš 402 (1 m.) vaikų hepatito B vakcina paskiepyti 393, suleista 391 vakcina nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, B tipo haemophilus influenzae infekcijos, kuriai būdingi kvėpavimo takų, centrinės nervų sistemos pažeidimai. Nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito (kiaulytės) iš 421 (2 m.) paskiepyta 418, o iš 421 (8 m.) – 417 vaikų.
Reikia neklaidinti žmonių apie natūraliai susiformuojantį imunitetą, kuris įgyjamas gyvenimo eigoje. Nepainioti dviejų dalykų – imuniteto ir užkrečiamųjų ligų imuniteto, kuris formuojamas tik skiepais.
– Tauragės apskrityje skiepijimo visomis vakcinomis apimtys padidėjo. Pernai MMR (nuo tymų, kiaulytės, raudonukės) buvo paskiepyta 96,02 proc. 2 metų vaikų. Revakcinuojant (vėliau pakartojant skiepijimą) 7 m. vaikams MMR skiepijimo apimtys padidėjo nuo 94,7 iki 95,6 proc., – faktus dėstė J.Norbutienė. – Kiek neskiepytų vaikų lanko darželius, duomenų neturime. Pagal profilaktinį skiepijimų kalendorių yra paskiepyti daugiau nei 95 proc. Tauragės bendruomenės vaikų.
Pasak specialistės, vaikai nepaskiepijami dėl kelių priežasčių. Nesavalaikį vaikų skiepijimą lemia pacientų migracija į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kitus miestus ar šalis. Nepaskiepijama raštiškai atsisakius, dėl sveikatos įstaigų darbuotojų aplaidumo ir visuomenėje sklandančios neigiamos informacijos apie skiepus. Medikės nuomone, politikai ir medikų bendruomenė turi suvienyti jėgas ir kalbėti vadovaudamiesi mokslu pagrįsta informacija.
– Reikia neklaidinti žmonių apie natūraliai susiformuojantį imunitetą, kuris įgyjamas gyvenimo eigoje. Nepainioti dviejų dalykų – imuniteto ir užkrečiamųjų ligų imuniteto, kuris formuojamas tik skiepais, – tvirtino specialistė. – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai – už skiepus. Pasaulyje skiepais galima suvaldyti 28 ligas.
Tauragės tymai neaplenkė
Pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijami asmenys iki 18 m. nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, stabligės, difterijos, B tipo haemophilus influenzae, nuo poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, B tipo meningokokinės infekcijos, žmogaus papilomos viruso infekcijos. Visos amžiaus grupės skiepijamos nuo erkinio encefalito, gripo, stabligės ir pasiutligės. Vykstantiems į įvairias pasaulio šalis, kuriose didelis segamumas užkrečiamosiomis ligomis, rekomenduojama pasiskiepyti nuo geltonojo drugio, vidurių šiltinės, hepatitų A ir B, poliomielito, meningokokinės infekcijos, tymų, raudonukės, difterijos, stabligės.
– Vakcinų vaidmuo ypatingas. Skiepijimais pasaulyje išnaikinti raupai, beveik likviduotas poliomielitas, labai sumažėjo sergamumas daugeliu užkrečiamųjų ligų, kurios vos prieš keletą dešimtmečių buvo vadinamos „privalomomis“ vaikų ligomis, – apie skiepų naudą pasakojo medikė. – Skiepijant išgelbstima gyvybių, apsaugoma visuomenė, mažinamas sergamumas ir pailginama gyvenimo trukmė.
Lietuvoje buvo padidėjęs sergamumas kokliušu – ūmine bakterine liga, kuriai būdingas priepuolinis spazminio pobūdžio kosulys. Persirgus ar pasiskiepijus nuo šios ligos nesusidaro ilgalaikis imunitetas, laikui bėgant jis silpsta. Todėl nuo 2015 m. 15–16 m. paaugliai skiepijami palaikomąja kokliušo vakcinos doze, turinčia difterijos ir stabligės komponentų.
– Senos ir pamirštos ligos kelia galvas ir gali sugrįžti, jeigu visuomenė nesusimąstys, kokia grėsmė laukia nusprendus neskiepyti vaiko. Kaip būtų gaila ir kiek skiepais bebūtų valdomos užkrečiamosios ligos, skiepų priešininkų būrys jas sugrąžino. Lietuvoje 2019 m. patvirtinti 834 tymų atvejai, iš jų – 193 vaikų. Daugiausiai atvejų registruota Kauno (425) ir Vilniaus (306) apskrityse. Tauragės apskrityje pernai registruoti 3 susirgimai tymais, – informavo medikė. – Kiekvienas turėtų paklausti savęs, ar pajėgtų išgyventi žinią, kad jo vaikas sunkiai susirgo ar net mirė dėl nesutikimo jį paskiepyti.
Atsakomybė už pasekmes
Pasak J.Norbutienės, labai taikliai situaciją Lietuvoje nusako profesoriaus Vytauto Usonio išsakytos mintys, kad „tampa sunku paaiškinti žmonėms, kodėl reikia skiepytis. Patarlė – perskaičiuok vaikus, jei tymai įsisuko į namus – dabar nekelia jokios baimės. Anksčiau ši liga buvo dažna mirties, aklumo ir kurtumo priežastis. Šiandien žmonės nemato grėsmės nei sau, nei artimiesiems, nes nesusiduria su sergančiaisiais“.
– Visuomenėje girdime apie skiepijimo procedūros baimę, bijomasi jos sukeliamų nepatogumų ar kitų galimų povakcininių reiškinių. Šiandien pasaulyje tarp visų vakcinuojamųjų ligų mirtingumas nuo tymų yra didžiausias, – kalbėjo specialistė.
Tėvų atsisakymas skiepyti vaiką yra numatytas teisės aktuose, tėveliai turi teisę pasirinkti, nes skiepai tik rekomenduojami. Medikės nuomone, tėvai, atsisakydami skiepyti vaiką, turi prisiimti atsakomybę už vaiko ir visos bendruomenės sveikatą.
