Per kelis dešimtmečius išmintas ir išvažinėtas miško kelias prie Papušynės kapinių – užtvertas. Artimųjų kapus lankantys tauragiškiai piktinasi nebegalintys privažiuoti arčiau kapinių ir svarsto, kas tokį savadarbį kelio užtvarą įrengė. Mat daugybę metų privažiuoti prie kapinių iš kairiosios jų pusės buvo galima. Seniūnija ir miškininkai tikina apie situaciją žinantys, bet padėti niekuo negali.
Senjorai suglumę
„Tauragės kurjerio“ skaitytoja Zita artimųjų kapus Papušynės kapinėse lanko jau ne vieną dešimtmetį. Moters giminės palaidoti kapavietėje tolimajame kairiajame kapinių kampe. Nuo pagrindinio įėjimo iki kapo tektų pėdinti ne vieną šimtą metrų. Moteris jau garbaus amžiaus, į kapines ji neša ne tik gėlių, bet ir įrankius. Privažiavimu arčiau kapinių, pasak skaitytojos, naudojosi ne tik senjorai.
– Netoli šeimos kapo įrengti nauji gražūs varteliai, per kuriuos išeiname į miško keliuką. Automobiliu daugybę metų buvo galima privažiuoti prie pat kapinių tvoros. Dabar atvažiavę atsimušėme į užtvarą. Net neaišku, ar pėstiems ten galima praeiti, – kalbėjo senjorė.
Moteris prisiminė, kad prieš kelerius metus šioje vietoje užtvaras jau buvo atsiradęs, tačiau ji tuomet teigė paskambinusi Mažonų seniūnijos seniūnui Jonui Samoškai (Papušynės kaimas yra šios seniūnijos žinioje) ir užtvaras dingo.
– Ir šįkart paskambinau seniūnui. Tik seniūnas dabar jau kitas. Jis paaiškino, kad tą užtvarą įrengė šalia gyvenantys žmonės, o miškas prie kapinių esąs privatus, – sakė moteris, prašydama išsiaiškinti, užtvaro atsiradimo aplinkybes ir kokiais atvejais galima užtverti įėjimą į mišką.
Kelią išmynė patys žmonės
Nuvykus į vietą ir pasukus į pirmąjį keliuką už Papušynės kapinių, tenka važiuoti žvyrkeliu palei kelis privačius namus. Kai žvyrkelis baigiasi, prie pat miško, iš tiesų įrengtas savadarbis užtvaras. Į žemę susmeigti metaliniai vamzdžiai, o ant jų – šviesą atspindintis avarinis trikampis ženklas. Užrašų, kad eiti draudžiama ar čia yra privati žemės valda, nėra.
Internetiniuose kelių žemėlapiuose kelio, apie kurį kalba skaitytoja, nėra. Jis nepažymėtas ir žemės savininkų registre. Buvęs Mažonų seniūnijos seniūnas Jonas Samoška mano, kad kelią kapinių lankytojai greičiausiai bus išmynę patys.
– Daug vandens nutekėjo nuo to laiko, kai reikėjo spręsti užtvaro bėdas. Su kiekvienu žmogumi reikia kalbėtis. Važiuoti pas žemės valdų savininkus ir tartis. Jei kelias yra servitutinis, jokių užtvarų negali būti, o jei tai žmonių išmintas lauko keliukas, žemės valdos savininkai sprendžia, leisti kitiems juo naudotis ar ne. Žmogiškumo faktorius čia svarbiausias, – kalbėjo „Tauragės kurjerio“ kalbinamas J.Samoška.
Urėdija užtvaro įrengimui neprieštaravo
Keliukas, kuriuo žmonės važiuodavo į kapines ne vieną dešimtmetį, eina ne tik per privatų sklypą, bet ir Valstybinės miškų urėdijos Tauragės regioniniam padaliniui priklausančiu mišku. Urėdijos Tauragės regioninio padalinio vadovas Bronislovas Ambrozas žino ne tik apie keliuką, bet ir bendravo su privačios žemės savininkais, jį užtvėrusiais.
– Už Papušynės kapinių esantys miškai priklauso valstybei, bet tas keliukas, kuriuo žmonės ankščiau važiuodavo, neegzistuojantis, oficialiuose dokumentuose jo nėra. Ten likę mėgėjiškos iš kažkur atsiradusios vėžės. Miškininkai tomis vėžėmis niekada nevažiuoja, urėdijai tas keliukas nereikalingas. Gyventojai patys užsidėjo užtvarą. Aš su žemės savininkais kalbėjausi. Gyventojai pasakojo, kad tie visi važiuotojai jiems trukdo, triukšmauja, dulkes kelia. Užtvarą neapsikentę gyventojai pasistatė savo žemėje, savo sklypo teritorijoje ir toks sprendimas yra jų reikalas, – įsitikinęs B.Ambrozas.
Miškininkas patvirtino, kad žemės savininkai jo atsiklausė, ar užtvaras netrukdys miškų technikai. Jei šiuo keliuku miškininkai būtų naudojęsi, užtvaro ten nebūtų.
– Gyventojams, kurie klausė, ar užtvaras netrukdys miškininkams, pasakiau, kad jei miške kiltų gaisras, mūsų nesulaikytų jokie užtvarai. Jei reikėtų, važiuotume ir per privačius kiemus. Jie patikino, kad gaisro atveju neprieštarautų, jei jų keliuku važiuotų visa būtina technika, – patikino Tauragės urėdijos vadovas ir pabrėžė, kad vieta, kurioje pastatytas užtvaras, žemėlapyje nurodyta kaip privati valda. – Savo kiemą žmonės gali užtverti ir metaline tvora, niekas jiems to neuždraus. Niekas negali kištis į privačią valdą.
Eiti nedraus
Mažonų seniūnijos seniūnas Egidijus Jurgilas apie užtvertą žmonių pramintą kelią sužinojo sulaukęs tauragiškės skambučio. Pasak E.Jurgilo, jis domėjosi situacija, išklausė ir jam skambinusią moterį, ir privataus sklypo savininkus.
– Gyventojai pasakojo, kad praėjimą užtvėrė ne dėl senjorų, lankančių artimųjų kapus. Pasirodo, tas pramintas kelias labai patiko pasilinksminti naktimis mėgstančiam jaunimui. Jie dideliu greičiu važiuodavo per privatų sklypą, įsijungdavo muziką. Būdavo ir tokių, kurie pavažiavę gilyn į mišką išversdavo šiukšles. Užtvarą gyventojai pastatė savo teritorijoje ir jie turi tokią teisę, – situaciją nupasakojo seniūnas.
Egidijus Jurgilas užtikrino, kad žemės savininkai nedraudžia tauragiškiams eiti į kapines per jų sklypą.
– Gyventojai patikino, kad neprieštaraus, jei į kapines atvažiavę žmonės šalia užtvaro paliks savo automobilius. O kad tamsoje neįvyktų avarinių situacijų, ant užtvaro jie pritvirtino šviečiantį ženklą, – sakė E.Jurgilas.
Taisyklės
Kaip informuoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, privačių žemės sklypų, vienkiemių, kaimo sodybų savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Suformuotuose žemės sklypuose jų savininkai be jokių leidimų ar derinimų gali įsirengti gėlynus, individualias parkavimo vietas, pasistatyti užkardus, vartus.