Paveldas ar „tarybinė liekana“?

Kaip diena, taip naujiena – mūsų valdžiai pertvarkos patinka. Šįkart užsimota „reformuoti“ Civilinės metrikacijos ir archyvų poskyrį: santuokų ceremonijos būtų vykdomos pilies menėse, o daugybę metų veikusioje santuokų salėje savivaldybės administracijos pastate planuojama įrengti kabinetus, skirtus gyventojams aptarnauti. Tačiau šiems planams koją kiša santuokų salę prieš 50 metų papuošę vitražai. Kol „Baltieji rūmai“ bando išsiaiškinti paveldas jie ar tik „tarybinė liekana“, „Tauragės kurjeriui“ pavyko praskleisti primirštą istorinę uždangą.

Per metus – apie 100 santuokų

Žinia apie planus naikinti savivaldybės administracijos pastate Respublikos gatvėje ilgus metus veikusią santuokų salę „Tauragės kurjerį“ ir pasiekė iš pačios savivaldybės administracijos darbuotojų. Pranešėjai žurnalistų prašo išsiaiškinti, koks likimas laukia šią salę puošiančių vitražų ir kas yra jų autorius. Žmonės baiminasi, kad šie kūriniai gali būti palaikyti statybinėmis atliekomis ir tiesiog būti išmesti arba neduok Dieve atsidurti kieno nors privačiame kieme, o tokių „atliekų“ per Tauragės nepriklausomybės laikotarpį yra pasitaikę.

Planų mažinti Civilinės metrikacijos skyrių (šiuo metu jis yra tapęs Civilinės metrikacijos ir archyvų poskyriu) savivaldybės administracija turėjo ir seniau. Dalis šio skyriaus patalpų prieš kelerius metus buvo paversta gyventojų priėmimo vieta, o dabar paaiškėjo, kad gyventojams aptarnauti reikia dar daugiau patalpų. Santuokų salės vietoje greičiausiai bus įrengti kabinetai, o santuokas registruoti planuojama Tauragės pilies menėse.

Civilinės metrikacijos ir archyvų poskyrio vadovė Gintarė Varkalienė, paklausta apie planuojamus pokyčius, sakė nieko išsamiau nežinanti. Pasak jos, apžiūrėti santuokų salės vitražų buvo užėjusi Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Danutė Naujokienė, tačiau ant šių kūrinių kadaise juos kūręs autorius autografo nepaliko. G.Varkalienė informavo, kad per metus įprastai poskyris registruoja apie 100 santuokų.

„Tauragės kurjeris“ susisiekė su ilgus metus savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui vadovavusia Virginija Martutaitiene. Jos savivaldybės planai nenustebino, esą panašių buvo ir anksčiau, kadaise net svarstyta šio skyriaus archyvą iškelti į Gaurės gatvę. Kas ir kada santuokų salei kūrė vitražus, V.Martutaitienė taip pat patikino nežinanti.

Gyventojų mažėja, bet kabinetų reikia daugiau

Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Rakauskienė patvirtino, kad savivaldybė turi planų naikinti santuokų salę, tačiau nusistebėjo, kad apie tai žino žiniasklaida. Esą šie planai aptarti tik „viduje“ ir už savivaldybės pastato sienų nelabai galėjo išeiti. Paklausta, ar žino, kas Tauragės santuokų salei kūrė teminius vitražus, G.Rakauskienė patikino nežinanti, informavo, kad išsiaiškinti, ar šie kūriniai „yra paveldas ar ne“, pavesta Kultūros skyriaus specialistei D.Naujokienei.

Paklausta, kodėl prireikė tokios pertvarkos, G.Rakauskienė informavo, kad gyventojų aptarnavimas savivaldybės pastate nebeatitinka reikalavimų.

– Gyventojai skundžiasi, asmens duomenys jautrūs, tai svarstome įvairius variantus. Svarstome santuokas registruoti pilies menėse. Tačiau dar svarstome įvairius variantus, diskutuojame, ar tai būtų patogu gyventojams. Menės – daug patrauklesnės erdvės santuokoms. Dabar menėse yra mokama, jei nori užsisakyti ceremoniją, priėmus sprendimą ten registruoti santuokas, tada būtų nemokama, – kalbėjo G.Rakauskienė.

Gintarės Rakauskienės nuomone, gyventojų pastaraisiais metais, tuo pačiu ir santuokų, Tauragėje mažėja, todėl renovuotoms pilies menėms nieko labai blogo nenutiks.

– Būna, kad santuokos registruojamos kitose erdvėse, būna, kad tik keturiese atvyksta susituokti prie stalo, ne visi nori tų ceremonijų, – svarstė G.Rakauskienė.

Kultūros skyriaus specialistė D.Naujokienė „Tauragės kurjeriui“ šią savaitę sakė, kad išsiaiškinti, kas kūrė vitražus jai dar nepavyko.

Dabar galima išsinuomoti

Pilies menės, kaip ir visas pilies ansamblis, – savivaldybės nuosavybė, panaudos teise valdoma Tauragės krašto muziejaus „Santaka“. Muziejaus direktorė Eglė Červinskaitė „Tauragės kurjerį“ informavo, kad kalba su savivaldybės atstovais ėjo apie dalies menių patalpos skyrimą viešosioms santuokų registravimo paslaugoms be šventės organizavimo. Šiuo metu besituokiančios poros gali menes išsinuomoti už savivaldybės tarybos nustatytą įkainį – 60 Eur už valandą. Tokiu atveju salė būna papuošta, su šventės dalyviais aptariamos įvairios detalės. Tokių santuokos registravimo atvejų nedaug. Pasak muziejaus vadovės, aplinka menėse santuokų registracijai tinkama, išvaizdi, baldų stumdyti neprireiktų, į patalpas sudarytos sąlygos patekti neįgaliesiems, tačiau bazinės paslaugos laikas būtų trumpesnis ir skiriamų patalpų plotas mažesnis nei santuoką registruojant už plotą mokant komercinį mokestį.

Pilies menėse vyksta ir nemažai kitų renginių – muziejaus rengiami susitikimai su gyventojais, parodų atidarymai.

Laikomas vitražo genijumi

Kazys Morkūnas. LRT stop kadras

Sužinoti, kas Tauragės santuokų salei kadaise kūrė vitražus, nebuvo labai sudėtinga, mat dar yra žmonių, šį faktą prisimenančių. Visi kalbintieji nurodė tą patį autorių – vieną žymiausių Lietuvos vitražistų, profesorių, apdovanotą Gedimino ordino Karininko kryžiumi ir Vyriausybės kultūros ir meno premija, Kazį Morkūną. Vitražo genijui šių metų kovo 4-ąją, Šv. Kazimiero, Lietuvos globėjo, dieną (turbūt ir Kazys jis neatsitiktinai), būtų sukakę 100 metų. Į amžinybę jis iškeliavo 2014-aisiais.

Kazys Morkūnas yra sukūręs didžiausius ir žymiausius Lietuvoje vitražus: jo kūriniai puošia Druskininkų „Eglės“ sanatoriją, Kryžkalnio memorialą, Kauno IX forto muziejų, visuomenei puikiai žinomas vitražas „Saulės mūšis 1236“ Šiaulių kino teatre „Saulė“, 27 vitražų ansamblis Švč. Mergelės Marijos gyvenimo motyvais Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedroje, erdviniai vitražai Punsko mokykloje, Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje. K.Morkūnas sukūrė vieną didžiausių (180 kv. m) vitražų Lietuvoje „Šventė“ Lietuvos Respublikos Seimo pirmuosiuose rūmuose, Antruosiuose rūmuose 2011 m. atidengta vitražo „Žalgirio mūšis“ pirmoji dalis. Tai tik nedidelė dalis menininko kūrinių, smulkesnių darbų iki šiol likę įvairiuose šalies miestuose.

Kaip K.Morkūnas galėjo būti susijęs su Taurage ir ką čia yra kūręs? Tauragės garbės piliečiui Eugenijui Šalčiui pavyko pasikalbėti su keletu tauragiškių, kurie Tauragėje dirbo tarybiniais laikais tuometiniame vykdomajame komitete. Viena šios įstaigos darbuotojų prisiminė, kad K.Morkūnas kūrė ne tik savivaldybės santuokų salės vitražą, bet ir vitražą, iki šiol puošiantį laidojimo namus (dabar didžioji laidojimo namų „Rimtija“ salė). Pasak moters, Tauragėje gyveno K.Morkūno žmonos sesuo, turėjęs jis čia ir daugiau giminių, todėl užsakymų, kad ir nedidelių, galėjo gauti.

– Jei tai tikrai Kazio Morkūno darbas, tuomet jau visai kitas šių kūrinių kultūrinis ir istorinis svoris bei reikšmė, – įsitikinęs Tauragės garbės pilietis E.Šaltis. – Mes turėtume ir didžiuotis, ir saugoti tokius kūrinius.

Ne viską reikia nuvertinti

O štai nors jau ir silpnos sveikatos, bet puikios atminties buvęs Tauragės vyriausiasis architektas Vincentas Paulauskas puikiai prisimena, kad tuometinė Tauragės valdžia sukurti vitražus santuokų salei užsakė būtent K.Morkūno.

– Tiksliai nebepasakysiu, kurie tai buvo metai. Aš darbą Tauragėje pradėjau 1966-aisiais. Vitražai buvo kuriami vėliau, bet puikiai prisimenu, kaip mes, architektai ėjome apžiūrėti vietos šiems vitražams, nusprendėme, tiko. Vitražai buvo tikslingai kurti santuokų salei. Jų autorius – Kazys Morkūnas ir jei nelystu, Tauragės garbės pilietės Onos Bumbulienės giminaitis, sąsajų su Taurage tikrai buvo. O Tauragėje vitražų meistrų tuomet neturėjome, ieškojome kas pažįsta. Kazys Morkūnas ir tuomet buvo labai garsus, – prisimena V.Paulauskas.

Architektas liūdnai pajuokauja, kad jam kiek apmaudu, kad šiandienos visuomenė dažnai geriau žino senąją šimtmečių istoriją, tačiau tai, kas buvo prieš 40–50 metų, nuvertina kaip tarybinę ir niekam tikusią.

– Tai nesena istorija, bet ne viską iš to laikmečio reikia nurašyti, – įsitikinęs architektas.

Ona Valerija Bumbulienė šiemet minės 98-ąjį gimtadienį, bet puikiai prisimena, kad vitražistas Kazys Morkūnas yra kūręs ir Tauragėje. Ramunės Ramanauskienės nuotrauka

Tauragės garbės pilietė Ona Valerija Bumbulienė šiemet pasitiks 98-ąjį gimtadienį. Ji beveik vienmetė su K.Morkūnu. Kai susitinkame jos jaukiame ir knygų pilname bute, ji liūdnai pajuokauja:

– Jums pasisekė, kad dar radote mane gyvą, – tačiau garbiajai senjorei pagelbstinti padėjėja sako, kad Valerija dar puikiai jaučiasi: išeina pasivaikščioti, skaito spaudą ir viskuo labai domisi.

Paklausta, kokie giminystės ryšiai ją sieja su žymiuoju profesoriumi, V.Bumbulienė nesureikšmino, patikino, kad giminystė nėra labai artima. Beje, Valerijos dukra Dalia Mulevičienė – taip pat vitražistė. V.Bumulienė nė nesuabejojo, kai paklausiau, ar žino, kas kūrė vitražus Tauragės santuokų salei – patikino, kad tikrai K.Morkūnas.

Aiškinantis santuokų salės kūrinių autorystę, kaip žinia, paaiškėjo ir kitas džiugus faktas – būtent K.Morkūno kurtas vitražas puošia „Rimtijos“ laidojimo salę. V.Paulauskas prisiminė, kad užrašo ant šio vitražo kai kurie žmonės tuomet nesuprato, todėl šį kūrinį kartais pakritikuodavo: „Omnia mutantur, nihil interit“. Tai citata iš Ovidijaus „Metamorfozių“: „Viskas keičiasi, niekas nemiršta“.

Bendrovės „Rimtija“ direktoriui, verslininkui Dariui Petrošiui ši žinia buvo tikra naujiena, jis teigė nežinojęs, kas yra vitražo šarvojimo salėje autorius.

– Kai įsigijome šį pastatą, buvome net sulaukę pasiūlymų remontuojant uždengti vitražą, atseit tarybinis palikimas. Bet aš supratau, kad tokių kūrinių naikinti negalima. O dabar, kai žinome, kas jo autorius, tikrai kaip nors ypatingai įamžinsime, – patikino verslininkas.

Vitražas „Rimtijos“ šarvojimo salėje – tikrai Kazio Morkūno darbas. Ramunės Ramanauskienės nuotrauka

Autorės komentaras

Kaip žinia, mūsų savivaldybės administracijos direktorės išsilavinimas – menotyra. Menotyrininkui aiškinti, kas yra vitražistas Kazys Morkūnas, turbūt nereikia. Žinoma, redakcija supranta, kad neišlikus jokių šių kūrinių archyvinių dokumentų, tai, ką liudija senieji tauragiškiai, tėra liudijimai. Vitražų ekspertizę savivaldybė privalėtų atlikti ir jei autorystė bus patvirtinta, šį kūrinį išsaugoti. Ar palikus teminius vitražus, kuriuose įamžinti santuoką simbolizuojantys žiedai, ten, kur jie ir dabar yra, prasminga šiose patalpose įrengti Socialinės paramos skyriaus specialistų kabinetus, spręsti reikės būtent savivaldybės administracijai. O jei juos perkelti – tai kur? Gal kartais geriausia nekišti rankų ten, kur nereikia. Sunaikinti galima greitai, išsaugoti kartais prireikia pastangų. Visuomenė puikiai prisimena pernykštę sensaciją, kai viename Vilniaus striptizo klube buvo netikėtai atrastas dingusiu laikytas vitražisto K.Morkūno šedevras „Trys mūzos“. O tauragiškiai turbūt dar neužmiršo trijų berželių Atgimimo aikštėje gelbėjimo „operacijos“. Taigi viskas keičiasi, bet nemiršta niekas.

Už pagalbą rengiant šią publikaciją „Tauragės kurjeris“ dėkoja Tauragės garbės piliečiams Eugenijui Šalčiui, Valerijai Bumbulienei, Vincentui Paulauskui ir Tauragės viešajai Birutės Baltrušaitytės bibliotekai.