Pedagogės ir mokyklos ginče teisininkų išlaidos auga kaip ant mielių

Tauragės apylinkės teismas po dviejų parengiamųjų posėdžių pradėjo iš esmės nagrinėti pedagogės Vidos Juščienės ir Jovarų pagrindinės mokyklos ginčo bylą. Nors įvyko dar tik pirmas bylos nagrinėjimo posėdis, bylinėjimosi išlaidos jau stulbina. Numatyta ir kito posėdžio data.

Priešistorė

Jau anksčiau „Tauragės kurjeryje“ rašėme, kad ilgą pedagoginio darbo stažą turinti mokytoja Vida Juščienė, dirbusi Jovarų pagrindinės mokyklos Lauksargių skyriuje, buvo atleista iš darbo. Kaip ji pasakojo redakcijai, po 25-erių metų darbo Lauksargiuose ji buvo atleista ir dabar teisiniu keliu reikalauja būti priimta atgal į mokytojos pareigas. Mokytojo-eksperto kategoriją turinti ikimokyklinio ugdymo mokytoja iš darbo buvo atleista beveik prieš metus likus vos kelioms dienoms iki mokslo metų pradžios. Nors V. Juščienei buvo siūlyta darbo vieta Dauglaukyje ir Dacijonuose, pedagogė sako nesupratusi, kodėl sulaukė tokio pasiūlymo, mat šių kaimų skyriuose yra pilnas dirbantis mokytojų kolektyvas. Mokytoja nuogąstavo, kad galimai buvo bandoma sukiršinti ją su kolegomis, kitiems dėl jos sumažinant darbo krūvius.

Ginčą pirmiausia bandyta nagrinėti darbo ginčų komisijos posėdyje, tačiau tokiu būdu nepasiekus sutarimo, mokytoja kreipėsi į teismą. Bylą nagrinėti paskirta Šilalės teismui. Vida Juščienė prašo teismo nustatyti, kad Jovarų pagrindinės mokyklos direktorės Janinos Pukelienės įsakymas atleisti ją iš darbo yra neteisėtas, įpareigoti mokyklos administraciją grąžinti ją į darbą Lauksargių skyriuje turėtu ankstesniu krūviu ir darbo užmokesčiu. Taip pat mokytoja prašo priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą, trunkančią nuo 2025 metų rugsėjo 1 dienos. Ieškovė dar reikalauja priteisti 2500 eurų neturtinę žalą, nepriskaičiuotą ir neišmokėtą sumą už nepanaudotas atostogas bei perskaičiuoti ir išmokėti skirtumą, įvertinant tai, kad nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 29 d. ji dirbo 1,25 etato krūviu.

Per 4 valandas bylos neišnagrinėjo

Praėjusią savaitę teismas pradėjo mokytojos ir mokyklos ginčo bylą nagrinėti iš esmės. Gyvai į teismo posėdį atvyko tik pedagogė ir jos atstovas. Mokyklos atstovai dalyvavo nuotoliniu būdu.

Kaip informavo teisėjo padėjėjas Mindaugas Radvila, posėdis truko 4 valandas, per kurias visos bylos šalys pasisakė ir išdėstė savo argumentus.

– Vienas ieškovės argumentų buvo tai, kad jos kvalifikacija yra tinkama ir jai nepagrįstai buvo siūloma dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Atsakovės, mokyklos, vienas argumentų – kad mokykloje nebeliko būtino jungtinei ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupei vaikų skaičiaus. Be to, po atlikto audito mokykloje, vadovaujantis audito išvadomis, buvo teiraujamasi, ar ieškovė turi reikiamą kvalifikaciją, tai yra ikimokyklinio ugdymo kvalifikaciją. Ieškovei buvo ieškota kitos darbo vietos mokykloje (skyriuje), tačiau ieškovė nesutiko dirbti pakeistomis sąlygomis, – teismo posėdžio eigą atpasakojo M. Radvila.

Nuspręsta, kad bylos per vieną posėdį išnagrinėti nepavyks. Į kitą posėdį bus kviečiamas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas dėl klausimų, susijusių su pateikta išvada byloje ir ieškovės kvalifikacija.

Išlaidos kone padvigubėjo

Bylos nagrinėjimas dėl teisėjos suplanuotų posėdžių ir kasmetinių atostogų atidėtas. Toliau bylą teismas nagrinės spalio 5 dieną – simboliška, kad kaip tik tądien minima Tarptautinė mokytojų diena.

Jau po dviejų parengiamųjų teismo posėdžių V. Juščienė, kabėdama su „Tauragės kurjerio“ redakcija, stebėjosi, kad mokykla leido sau samdyti itin brangią advokatų kontorą iš Vilniaus „Sorainen“ – dar iki teismui pradedant bylą nagrinėti iš esmės jų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos siekė 7 tūkst. eurų. Po pastarojo posėdžio bylinėjimosi išlaidas teismui pateikė abi šalys. Sumos nemenkos. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 6600 eurų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė bendrovei „Sorainen“ jau sumokėjo ir iš V. Juščienės sieks prisiteisti 12 100 eurų.

Pasiteiravome M. Radvilos, ar tokio dydžio bylinėjimosi išlaidos už du parengiamuosius posėdžius ir vieną nagrinėjant bylą iš esmės yra įprastos.

– Teismas nevertina bylinėjimosi išlaidų pagal posėdžių skaičių. Bylinėjimosi išlaidų dydis gali priklausyti nuo daugelio aplinkybių – bylos pobūdžio ir sudėtingumo, procesinių dokumentų apimties, atliktų teisinių veiksmų, pasirengimo bylai, suteiktų teisinių paslaugų apimties ir kitų veiksnių. Todėl vien iš aplinkybės, kad byloje įvyko trys posėdžiai, iš kurių du buvo parengiamieji, negalima daryti išvados, ar nurodyta suma yra įprasta, ar ne. Be to, praktikuojantys teisininkai nesaistomi įstatymo ir už suteiktas paslaugas patys gali nusistatyti savo įkainius, kaip ir bet kurios kitos profesijos atstovas, dirbantis pagal individualią veiklą, – informavo M. Radvila.

Tačiau teisėjo padėjėjas patikslino, kad priteisiant bylinėjimosi išlaidas sprendžiama vadovaujantis teisingumo ministro įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“. Įsakyme nurodyti ir vertinimo kriterijai, ir maksimalūs užmokesčių dydžiai. Taigi prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas bylą pralaiminčiai šaliai dar nereiškia, kad teismas nuspręs, jog pralaimėjusi šalis privalės atlyginti visą sumą.