Nuo rezonansinių įvykių Kretingos rajono ir Tauragės rajono Meldiklaukių kaime, kai buvo aptiktos nelegalios šunų daugyklos, praėjo trys mėnesiai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba skelbia apie šalyje atliekamus ir kai kuriuos jau baigtus tyrimus. Tauragės rajone pradėti trys tyrimai (vienas jų – ikiteisminis) vis dar tęsiasi, o per atsakomybėn traukiamų asmenų melą neaišku, kada bus pabaiga.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) išplatino pranešimą, kuriuo skelbia nuo rugsėjo 4-osios atlikusi per 400 tyrimų dėl nelegalių gyvūnų veisimo ar galimo žiauraus elgesio su gyvūnais, jų kankinimo, netinkamo gyvūnų laikymo išaiškinimo. Kai kuriose administracinių nusižengimų bylose jau priimti sprendimai konfiskuoti iš viso 91 gyvūną, o bylos perduotos teismui. Taipogi teismui perduoti VMVT prašymai skirti maksimalias baudas ir konfiskuoti dar 128 gyvūnus. Kai kurie gyvūnų savininkai sulaukė įspėjimų, piniginių baudų – bendra skirtų piniginių baudų suma siekia beveik 4,5 tūkst. eurų. Kai kurie gyvūnų augintojai ryžosi savanoriškai perduoti gyvūnus globos organizacijoms.
VMVT Tauragės departamento patarėja Aušra Stumbrienė priminė, kad Tauragės rajone pradėti 3 tyrimai. Laikinai globai gyvūnai paimti iš dviejų asmenų: iš Meldiklaukių kaimo perduota 10 šunų, iš Tauragės miesto Gaurės gatvės – 9 šunys ir 3 katės. Atvejis Gaurės gatvėje pasirodė esąs vertas ir ikiteisminio tyrimo, tad šios sodybos gyventojai, netvarkingomis sąlygomis laikiusiai šunis ir kates, gresia ir baudžiamoji atsakomybė. Dar 7 Tauragės rajone laikyti šunys gyvūnų globos organizacijoms buvo atiduoti pačių šeimininkų.
Po gyvūnų paėmimo veterinarijos gydytojai atliko apžiūras ir nustatė įvairių jų sveikatos sutrikimų – kai kurie gyvūnai tebegydomi iki šiol. A.Stumbrienė patikino, kad dauguma gyvūnų visiškai nesocializuoti, ypač bijantys vyrų, triukšmo, prisilietimų.
– Nelegalūs veisėjai teigė, kad gyvūnai buvo laikomi iš meilės ir šuniukų jie beveik neturėjo – tik „vieną kitą“, tačiau dauguma paimtų patelių arba vaikingos, arba jau atsivedė šuniukų. Vaikinga buvo netgi 12 metų senjorė Jorkšyro terjero patelė, kuri serga įvairiomis nebepagydomomis ligomis. Administracinius tyrimus pabaigti trukdo galimų pažeidėjų informacijos nuslėpimas, melagingų parodymų davimas, informacijos rinkimas ir tikrinimas, – vardijo VMVT Tauragės departamento patarėja, patikslindama, kad visa informacija perduota ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, mat surinkti duomenys leidžia įtarti, jog dalis šuniukų iš Meldiklaukių kaimo buvo parduoti Norvegijoje.
Kai „Tauragės kurjeris“ paviešino įvykius prie Meldiklaukių kaime esančios sodybos, į žurnalistus kreipėsi ir patys daugintojai prašydami būti išklausyti. Jie įsileido į sodybą „Tauragės kurjerio“ žurnalistę, kuri įsitikino, kad patalpos atrodo jau kitaip nei rugsėjo pradžioje. Tačiau, anot A.Stumbrienės, sodybos tvarte, kur laikyti šunys, tik naujai išdažytos sienos ir išvalytos grindys bei langai. Specialistės tvirtinimu, to nepakanka gauti veterinarinio patvirtinimo numerį ir legaliai tęsti veiklą.
Po rugsėjo įvykių VMVT pasipylė daugybė prašymų registruoti veislynus. Iki rugsėjo 1-osios Tauragės rajone buvo patvirtintos 2 gyvūnų augintinių veisimo vietos ir 17 registruotų gyvūnų augintinių veisėjų. Rudenį į sąrašą įrašytos 3 gyvūnų veisimo vietos ir 14 registruotų gyvūnų augintinių veisėjų. Dar 3 prašymai registruoti kol kas netenkinti dėl vykstančių administracinių tyrimų. A.Stumbrienė vardija, kad veislynus registruojantys asmenys dažniausiai mini Jorkšyro terjerų, bišonų (garbanotųjų ir Maltos), Vakarų Škotijos baltųjų terjerų, Labradoro retriverių, špicų, žaislinių pudelių ir prancūzų buldogų veisles – jos populiariausios tarp veisėjų.