Pirmieji TV žvaigždės metai prie Ukrainos vairo

Dalintis:

Šią savaitę Volodymyras Zelenskis mini vienerių metų sukaktį Ukrainos prezidento poste.
Išrinktas kaip lengvabūdiška televizijos žvaigždė, dabar Zelenskis pripažįsta, kad tapo tvirtesniu, pragmatiškesniu ir mažiau pasitikinčiu kitais politiku. Kitaip tariant, euforija po triuškinančios pergalės nuslūgo ir teko susitaikyti su realybe, kuri gerokai sudėtingesnė, nei buvo vaidinant šalies vadovą seriale. Juk nei įsikerojusi korupcinė sistema, nei visuomenės lūkesčiai ją palaužti staiga niekur nedingo.

Tenka pripažinti, kad Zelenskiui sekasi gana dviprasmiškai. Viena vertus, jis nepasidavė oligarchui Ihoriui Kolomoiskiui, su kuriuo buvo siejamas dar prieš rinkimus. Kritikai teigė, kad Zelenskis tebus milijardieriaus marionetė. Kol kas tokių požymių tarsi ir nėra; Ukrainos parlamentas prieš keletą dienų vargais negalais priėmė įstatymą, iš esmės neleidžiantį grąžinti nacionalizuoto Koloiskiui priklausiusio banko „Privatbank“. Oligarchas niekada neslėpė, kad nori susigrąžinti Zelenskio įpėdinio Petro Porošenko perimtą banką, tačiau Zelenskis neleido tam įvykti – didele dalimi todėl, kad tokią sąlygą kėlė Tarptautinis Valiutos Fondas (TVF), nuo kurio kreditų priklauso valstybės ekonomikos gyvybingumas. Tiesa, dėl to smarkiai susvyravo Zelenskio partijos dauguma parlamente – net apie penktadalį jos narių palaikė ne prezidentą, o Kolomoiskį; be to, skeptikai teigia, kad sprendimas priimtas tik dėl TVF spaudimo ir gali būti „apeitas“ ateityje. Visgi faktas, kad kol kas prezidentas atsilaikė.

Kiti Zelenskio žingsniai kelia nuogąstavimų. Didelė dalis gerai vertintos vyriausybės, kurią jis pats kadencijos pradžioje subūrė, ministrų šį pavasarį netikėtai neteko darbo. Atleisti buvo ir kiti Vakaruose ryžtingais reformatoriais laikyti pareigūnai, tokie kaip generalinis prokuroras, muitinės vadovas, su korupcija kovojančio biuro atstovai. Juo labiau, kad jie ne tik buvo išmesti į gatvę, bet ir sulaukė abejotino teisinio persekiojimo. Tuo metu juos pakeitusieji siejami su senąja Ukrainos valdymo sistema ir neįkvepia entuziazmo, kad reformos tęsis.

Džiaugiamasi bent jau tuo, kad Rusijai Zelenskis kol kas nenuolaidžiauja. Taip, apsikeista kaliniais; taip, buvo baimių dėl Ukrainos ketinimų pradėti tiesioginį dialogą su okupuotų kraštų pseudoatstovais; taip, Zelenskis ir toliau žada žūtbūt pabaigti karą Donbase. Bet faktiškai Ukrainos oficiali pozicija išlieka tokia pati, kaip ir anksčiau: jokių savivaldos rinkimų Donbase, kol bus atkurta sienos kontrolė, o tai yra pato situacija. Be to, šiomis dienomis Zelenskis pratęsė Rusijos socialinių tinklų ir kai kurių interneto puslapių draudimą Ukrainoje dar trejiems metams. Draudimas aprėpia „VKontakte“, „Odnoklassniki“, „Mail.ru“, „Yandex“ ir kitus puslapius. Kremlius piktinasi, kad tai cenzūra.

Dviprasmiškumas atsispindi ir prezidento reitinguose. Jie, nors ir per metus kiek smukę, išlieka geriausi šalyje. Balandžio pabaigoje atliktos apklausos rodo, kad Zelenskiu visiškai pasitiki arba pasitiki 57 proc. apklaustųjų, nepasitiki – beveik 37 proc. Jis gerokai lenkia Petro Porošenko (santykis 17,9 proc. – 76,7 proc.), taip pat Juliją Tymošenko (18,5 proc. – 74,1 proc.).

Tad visuomenės mandatą prezidentas vis dar turi. Žinoma, jam reikia demonstruoti rezultatus, ypač ekonomikoje – nors realiosios Ukrainos gyventojų pajamos per metus pakilo apie 11 proc., bet vidutinis atlyginimas šalyje tesiekia apie 400 Eur. Visgi jei ukrainiečiai manys, kad šalis bent jau žengia teisinga linkme, Zelenskis bus įvertintas geriau nei pirmtakai.

Dalintis:

About Author

Nuo 2016 metų liepos mėn. yra Rytų Europos Studijų Centro direktorius. Jis taip pat yra VU TSPMI politikos mokslų doktorantas ir dėstytojas, Harvardo universiteto Davis Centro, kuriame 2017-2018 metais su prestižine Fulbright stipendija dirbo tyrėju, nereziduojantis ekspertas projektams. Anksčiau L.Kojala dirbo žiniasklaidoje, taip pat Užsienio reikalų ministerijoje, vadovavo įvairiems tarptautiniams projektams. L. Kojala domisi Europos integracija, Rusijos vidaus ir užsienio politika, Rytų partnerystės šalių raida, NATO ir saugumo studijomis, JAV užsienio politika, taip pat informaciniais karais. Apie tai yra skaitęs pranešimus tarptautinėse konferencijose. Jis komentuoja tarptautinės politikos aktualijas Lietuvos bei užsienio žiniasklaidoje, yra rengęs tekstus ar komentavęs tokiose žiniasklaidos priemonėse kaip CNN, The Moscow Times, Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų nacionalinės radijo stotys ir kt. 2019 tapo „Tauragės kurjerio“ bendradarbiu.

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą