Zelenskis nenori nuolaidžiauti Putinui

Pirmasis Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio susitikimas akis į akį atskleidė tai, ką jau žinojome kur kas anksčiau.

Būta lūkesčių, kad pasikeitusi valdžia Kijeve bus linkusi nusileisti Kremliaus spaudimui sprendžiant karo Donbase klausimus, tačiau bent jau šį sykį to neįvyko. Vadinamojo „Normandijos ketverto“ susitikime, kuriame taip pat dalyvavo Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai, padaryta tik nedidelė pažanga.

Tad galima drąsiai teigti, jog „geopolitinio lūžio“ prognozės, sklandžiusios prieš susitikimą, nepasiteisino. Protestuotojai, Kijeve įspėję prezidentą Zelenskį neišduoti Ukrainos interesų, turėjo likti patenkinti; Zelenskis garsiai ir aiškiai pakartojo principinę nuostatą, kad Donbasas, taip pat Krymas, yra neatsiejamos Ukrainos dalys, todėl jų okupacija niekada nebus pripažinta. Be to, naujasis Ukrainos prezidentas pareiškė, jog vietos valdžios rinkimai šiuo metu nekontroliuojamose Donbaso teritorijose negali įvykti tol, kol iš jų bus išvestos visos svetimos karinės pajėgos bei atkurta pasienio tarp Rusijos ir Ukrainos kontrolė.

Putinas su tokia formule, kurią kadaise kartojo ir Zelenskio pirmtakas Petro Porošenko, nesutiko. Jo teigimu, pirmiausiai turi būti surengiami rinkimai, o tuomet jau svarstoma, kaip spręsti saugumo klausimus. Bet Kijevą šiuo atveju palaikė ir Vokietija, ir Prancūzija, mat visi puikiai supranta, jog skaidrūs rinkimai ginklo akivaizdoje įvykti negali; o tikrasis Rusijos interesas yra būtent rinkimų būdu legitimuoti sau palankią vietos valdžią.

Su tuo susijęs ir tiesmukas Putino teiginys spaudos konferencijos metu, jog Ukraina – šiuo metu unitarinė valstybė – turi esmingai keisti Konstituciją bei žengti federalizacijos keliu. Ukraina jau kurį laiką įgyvendina decentralizacijos reformą – suteikia daugiau teisių regionams, – bet federalizaciją griežtai atmeta. Tai puikiai suprantama, mat federalizuota šalis sukurtų terpę Donbasui – manant, kad šis regionas bus reintegruotas, tapti „inkaru po kaklu“ Ukrainos kelyje į glaudesnį dialogą su Vakarais.

Zelenskio ir Putino dvišaliame susitikime, ko gero, dominuojanti tema buvo dujų tiekimas.

Tiesa, derybose šioks toks progresas visgi įvyko. Pusės sutarė apsikeisti belaisviais (planuojama dar šiemet), siekti paliaubų (derybų metu fronte žuvo trys kariai, tad bent jau apsišaudymų nutraukimas būtų apčiuopiamas pasiekimas), atitraukti karius dar keliose fronto linijos zonose. Be to, planuojama surengti analogišką vadovų susitikimą per artimiausius keturis mėnesius. Tai leis Prancūzijos prezidentui Emanueliui Macronui, pastarojo susitikimo Paryžiuje šeimininkui, teigti, kad rezultatų yra, nors pirmines ambicijas ir teko apmažinti.

Galiausiai išlieka daugybė praktinių klausimų, tokių kaip dujos. Zelenskio ir Putino dvišaliame susitikime, ko gero, dominuojanti tema buvo dujų tiekimas. Ukraina nori ilgalaikės sutarties su „Gazprom“, kuri užtikrintų dujų per Ukrainą tranzitą – ir pajamas į šalies biudžetą. Jos – ženklios, sudaro bent kelis milijardus dolerių kasmet. Rusija ilgą laiką kalbėjo vos apie vienerių metų sutartį, mat supranta, kad įgyja naują svertą – „Nord Stream 2“, todėl ilgainiui tranzito per Ukrainą apimtys turi potencialą ženkliai mažėti. Konkrečių detalių sutarti nepavyko, bet Zelenskis tikina, jog dujų tiekimo kontraktas nebus trumpalaikis ir Ukrainos lūkesčiai bus atliepti. Be to, tikimasi, jog Rusija kompensuos bent dalį sumos, kurią priteisė Stokholmo Arbitražo Teismas dėl ankstesnių dujų tiekimo nutraukimų.