fbpx

Politikų rankose – ligoninės likimas

Dalintis:

Šiandien Tauragės rajono taryba spręs – priimti valstybę į Tauragės ligoninės dalininkes ar ne. Vietos politikai įsitikinę – lengvų sprendimų nėra, o ligoninės atstovai mano, kad privalu rinktis vieną blogybę iš dviejų ir daryti viską, kad Tauragės ligoninė išliktų.

Ministerijos atsakymai – abstraktūs

Dar vasarą Tauragėje apsilankęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys informavo, kad pagrindinis vizito tikslas buvo ne siaučianti pandemija, o politinė valia Tauragės ligoninę paversti vienu iš penkių regioninių centrų. Tąkart valstybė pasiprašė priimama į ligoninės dalininkes, o ministras užtikrino, kad Tauragės ligoninės neuždarys. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos planą aukščiausio lygmens sveikatos priežiūros paslaugos būtų sutelkiamos tik trijuose miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, tarpinio dydžio centrai būtų Šiauliuose ir Panevėžyje, o Tauragė kartu su Alytumi, Marijampole, Telšiais ir Utena taptų regioniniais sveikatos priežiūros centrais, kuriuose būtų teikiamos antrinio sveikatos priežiūros lygio paslaugos. Ministerija žada: „Tauragės gyventojams (regiono gyventojams) paslaugų prieinamumas pagerės, nes Tauragės ligoninėje bus sutelktas visų sveikatos apsaugos ministro nustatytų privalomų antrinio lygio paslaugų teikimas, o valstybė, kaip ligoninės dalininkė, užtikrins tokioms paslaugoms teikti būtinų resursų turėjimą (įranga, finansavimas, specialistai ir pan.)“, – „Tauragės kurjeriui“ rašė A.Dulkio patarėjai.

Tokias paslaugas Tauragės ligoninė teikia ir šiuo metu. Ministerija nedetalizuoja, ar tapusi dalininke Tauragėje išlaikys visas teikiamas paslaugas.

Renkasi iš dviejų blogybių

Vietos politikai praėjusią savaitę šį klausimą įdėmiai svarstė tarybos komitetuose, surengė ir virtualų susitikimą su Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais, bet klausimų dėl ateities liko daugiau nei atsakymų. Konservatorius Raimondas Matemaitis tikino ypač analizavęs situaciją ir, jo nuomone, priimti valstybę į dalininkes bus geresnis sprendimas nei likti be pinigų.

– Išnagrinėjome šį sprendimą ir susitikime su ministerijos atstovais, išklausėme vietos medikų bendruomenės poziciją. Abu sprendimai: tiek priimti valstybę į dalininkes, tiek nepriimti, būtų blogi. Reikia rinktis iš dviejų blogybių ir geresnė yra valstybės priėmimas. Ką nuspręs kiti keturi regionai, laukti neverta. Jei mes nepriimam į dalininkes valstybės, mes netenkame ateities investicijų ir ligoninė praranda ateitį. Savivaldybė bus nepajėgi viena pati finansuoti ligoninės. Mes padidinome atlyginimams skiriamą dalį iš bendro ligoninės biudžeto, todėl mažėja pinigų kitiems reikalams. Privalome užtikrinti ir ligonių maitinimą, jų priežiūros reikmenis, bet bijau, kad nepriėmus valstybės ateityje gali būti taupoma ir šiems dalykams, – kalbėjo R.Matemaitis. Politikas pabrėžė, kad dabar Tauragės ligoninės specialistų profesionalumu ir jų teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis nė kiek neabejoja. Būtent tokioje ligoninėje, kokia yra sukurta, norėtų anksčiau ar vėliau gydytis ir pats.

– Mūsų visuomenė senėja ir pagalbos kuo toliau, tuo žmonėms reikės vis labiau. Dar tarsimės, kaip balsuosime rytoj, bet, mano asmenine nuomone, valstybės siūlymui reikia pritarti. Mano didžiausia baimė yra valstybės kvotų įvedimas ir kai kurių ligoninės skyrių likimas. Svarbiausias tikslas – išlaikyti Akušerijos-ginekologijos skyrių. Mes esame atitolę nuo kitų didžiųjų miestų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir tas atstumas vežant gimdyves būtų labai didelis. Neatmeskime, kad būtų ir gimdymų greitosios pagalbos automobiliuose. Kur mes nueitume, jei bent vieno skyriaus neliktų? Tauragėje atliekama daug operacijų, dirba ypač geri specialistai, mes negalime jų prarasti. Todėl svarbu išlaikyti tokią ligoninę, kokia yra šiandien, ir ją dar labiau stiprinti, – įsitikinęs politikas.

Turi spręsti gyventojai

Lietuvos gydytojų sąjungos Tauragės filialo pirmininkas Andrius Burmistrovas situaciją vertinti atsisakė, teigdamas, kad tai daugiau politinis sprendimas. Nuo komentarų susilaikė ir kitų ligoninės skyrių vadovai ir gydytojai.

Daugiau nei 20 metų Tauragės ligoninėje dirbusi ir Akušerijos-ginekologijos skyriui vadovavusi gydytoja ginekologė Irena Narbutienė apie valstybės kišimąsi į rajono ligonines turi griežtą nuomonę.

– Ne ministerija turi nuspręsti, kokių paslaugų reikia. Sprendimą turi priimti visuomenė ir medikai. Ligoninės skyrių darbas labai glaudžiai susijęs. Panaikink nors vienas teikiamas paslaugas ir viskas pradės griūti. Tauragėje turime tikrai aukštos kvalifikacijos specialistų. Kai išėjau iš ligoninės, Akušerijos-ginekologijos skyriuje palikau labai stiprias specialistes. Jos kasmet tobulėja. Jei valstybė sugalvotų apriboti akušerijos paslaugas Tauragėje, pradėtų griūti ir chirurgija, ir traumatologija, viskas. Tai politiniai žaidimai ir tikiuosi, kad jie pasibaigs gerai, – sakė I.Narbutienė.

Pokyčiai galimi bet kada

Ligoninės direktorius Liutauras Indriuška komitetų posėdžiuose tarybos narius informavo, kad priėmus valstybę į dalininkes ligoninę savivalda su Sveikatos apsaugos ministerija valdys perpus.

– Į stebėtojų tarybą bus paskirti 2 specialistai iš ministerijos, 2 specialistus skirs rajono taryba ir vienas žmogus taryboje bus iš profsąjungos ar visuomenės atstovų. Priimdami valstybę į dalininkes atveriame kelią ateities investicijoms. Nepriėmus valstybės, niekas neatmeta, kad su mumis būtų pasielgiama kaip su neklaužada vaiku, – perspėjo L.Indriuška.

Danas Masiulionis. Mortos Mikutytės nuotrauka

Ligoninės vadovui pritaria jo pavaduotojas medicinai Danas Masiulionis.

– Didžiausias minusas – paslaugų apimties reguliavimas, bet jei nepriimsime valstybės, galime likti prie suskilusios geldos, – sakė D.Masiulionis.

Gydytojas užtikrino, kad šiuo metu Tauragės ligoninė funkcionuoja puikiai, deramasi su naujais medikais, į ligoninę kviečiami dirbti gydytojai rezidentai, Raseiniuose uždarius ginekologijos skyrių šio skyriaus medikė kviečiama dirbti į Tauragę.

– Kada ir kokie pokyčiai bus ligoninėje, atsakyti negaliu. Tai priklauso nuo to, kada dalininkė inicijuos jai naudingų teisės aktų priėmimą. Mums gaila, bet yra kaip yra, – konstatavo D.Masiulionis.

Pasak mediko, šiuo metu rajone ir taip užtikrinamas visų antrinių paslaugų teikimas, ligoninė turi suformuotą medikų kolektyvą, planuojama plėsti kardiologinių paslaugų spektrą, priimti naujų specialistų.

Dalintis:

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą