Prie Balskų tvenkinio verda aistros – žvejai neužleidžia pozicijų

Sulaukę šiltesnių dienų žvejai ir gamtos mylėtojai, nuvykę prie Balskų tvenkinio, rado savo pamėgtas vietas suartas ir pakrančių atkarpas užtvertas. Jų nuomone, privatūs asmenys savivaliauja, todėl žvejai atkakliai daro naujas provėžas. Susiklosčiusią konfliktinę situaciją pakomentavo Klaipėdos gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas.

Įvairaus amžiaus žvejai mėgėjai meškeres užmesdavo ir gardų šašlyką kepdavo Balskų tvenkinio pakrantėje, ties Didkiemio kaimu. Vieta graži – driekiasi pievos lopinėlis, už jos – suvešėjęs pušynėlis. Dabar pievos vietoje pilkuoja akmenimis nusėtas arimas. Senos automobilių provėžos pakrantėje taip pat suartos. Tačiau žvejai nerimsta – toje pačioje vietoje važiuodami per arimą, pakrantėje išvažinėjo gilias provėžas.

Pasak Klaipėdos gyvosios gamtos inspekcijos viršininko Vitalio Marozo, vaikščiojimui valstybinio vandens telkinio pakrantėje privalo būti palikta 5 m žemės juosta. Automobilius galima statyti ne arčiau nei 25 m nuo vandens telkinio, nebent valstybinės reikšmės kelias yra arčiau nei nurodytas atstumas. Pakrantėje važiuoti automobiliu draudžiama.

– Jei keli žvejai neleistinai automobiliu pervažiuoja per pievą ir susidaro provėžos, tai nereiškia, kad atsirado kelias ir galima juo važiuoti. Kiekvienas valstybinis kelias pažymėtas žemėlapyje, turi numerį ir yra prižiūrimas, – patikslino V.Marozas. – Jei tai nuosavas kelias, kelio savininkas gali leisti arba neleisti juo važiuoti.

Suabejojus, ar teisėtai užtvertos prieigos prie vandens telkinių, V.Marozas siūlo pažiūrėti portale regia.lt. Ten pateikiama informacija apie suformuotus sklypus, jie rodomi žemėlapyje. Pasak Gyvosios gamtos inspekcijos viršininko, pagal unikalų numerį nustatyta, kad pakrantė prie Balskų užtvankos, Didkiemio kaime, yra privati nuosavybė, todėl savininkas turi teisę įrengti užtvaras ir iškabinti įspėjimus – pažeidimo jis nedaro.

– Šiuo atveju, Registrų centro duomenimis, ten yra privatūs sklypai. Žvejai gali kreiptis į sklypo savininką arba policiją, jei kelias užtvertas, arba į aplinkosaugą, jei pakrante negalima eiti. Atkreipiu dėmesį – eiti, o ne privačioje valdoje būti. Norint būti, reikia atsiklausti žemės savininko, – informavo vadovas. – Nusiskundimų dėl užtvertų prieigų prie vandens telkinių Tauragės rajone pasitaiko, dažniausiai – prie Balskų užtvankos.

Už vandens apsaugos reikalavimų pažeidimus asmenims gresia įspėjimas arba baudos nuo 30 iki 140 Eur, juridinių asmenų vadovams – nuo 90 iki 290 Eur. Pakartotinai nusižengę asmenys baudžiami nuo 50 iki 300  Eur, juridinių asmenų vadovai – nuo 200 iki 550 Eur. Jei užtvertas įvažiavimas – baudžia policija.

Žala aplinkai, savavališkai užtvėrus vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje tvorą, skaičiuojama už 1 tiesinį tvoros metrą – 144 Eur. Per nurodytą terminą, ne ilgesnį nei 2 mėn., nepašalinus žalos aplinkai padarinių, apskaičiuotas 144 Eur už tiesinį tvoros metrą žalos aplinkai dydis pridedamas kiekvieną mėnesį, kol reikalavimas įvykdomas. Jei yra įvykdomi pirmojo privalomojo nurodymo reikalavimai dėl tvoros pašalinimo, žala aplinkai neskaičiuojama ir laikoma, kad žalos aplinkai padarinių nėra.